captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie Vilniaus miesto rezidenciją ir jos šeimininkę

Lietuvos istorijoje įamžinta gerokai mažiau moterų nei vyrų vardų. Tik paskutiniais metais, kai tyrinėtojai vis dažniau atsigręžia į kasdienybės istoriją, pradedame atrasti naujas asmenybes. Vienas iki šiol negirdėtų ir naujai atrastų vardų – Klementina Potockytė-Tiškevičienė.
Wikipedia nuotr.
Wikipedia nuotr.

Lietuvos istorijoje įamžinta gerokai mažiau moterų nei vyrų vardų. Apie jas sužinome tik iš XVI a. istorinių šaltinių, o ir vėlesni laikotarpiai taip pat nėra turtingi moterų vardais, darbais, jų įtaką valstybės ir visuomeniniam gyvenimui. Tik paskutiniais metais, kai tyrinėtojai vis dažniau atsigręžia į kasdienybės istoriją, pradedame atrasti naujas asmenybes. Vienas iki šiol negirdėtų ir naujai atrastų vardų  – Klementina Potockytė-Tiškevičienė – aristokratė, XIX a. pabaigoje –XX a. pradžioje bandžiusi Vilnių priartinti prie Paryžiaus. Gimusi įtakingoje šeimoje ir vėliau ištekėjusi už grafo Jono Leono Tiškevičiaus, ji Vilniuje, Neries pakrantėje, pasistatė lygių sau neturinčius rūmus, kuriuos šiandien pažįstame kaip Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Nuo pat atidarymo pokylio čia pradėta gyventi pagal didžiųjų Europos miestų taisykles, kurti tokią viešojo gyvenimo programą, kuri galėtų geriausiai pristatyti savininkę ir jos puoselėjamas vertybes.

Menotyrininkė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė  pristatys nepelnytai pamirštą, tačiau be galo įdomų ir intriguojantį grafienės bei jos Vilniaus rezidencijos gyvenimą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" – gegužės 31 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...