captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: seniausi Vilniaus auksakalių darbai

Faktas, kad geriausi Europos meistrai darbui ir gyvenimui rinkosi Vilnių, rodo, kad XV a.–XVI a. pirmoje pusėje Vilniaus auksakalių socialinė padėtis miesto viešajame gyvenime buvo itin aukšta, o jų gaminama produkcija konkuravo su Rygos, Karaliaučiaus ar Krokuvos amatininkų dirbiniais.
Arūno Baltėno nuotr.
Arūno Baltėno nuotr.

Faktas, kad geriausi Europos meistrai darbui ir gyvenimui rinkosi Vilnių, rodo, kad XV a.–XVI a. pirmoje pusėje  Vilniaus auksakalių socialinė padėtis miesto viešajame gyvenime buvo itin aukšta, o jų gaminama produkcija tuo laikotarpiu konkuravo su tokių miestų kaip Rygos, Karaliaučiaus ar Krokuvos amatininkų dirbiniais. Dalis Vilniuje dirbusių meistrų buvo atvykėliai iš kitų Europos kraštų ir miestų, tačiau dažnas čia įleisdavo šaknis ir praturtindavo vietinę tradiciją svetimomis įtakomis. Nuo pat Vilniaus auksakalių cecho įkūrimo tvirtas pozicijas mieste turėjo vokiečių amatininkai, tad ir vokiškųjų miestų (Niurnbergo, Augsburgo, Dancigo, Karaliaučiaus) auksakalystės mokyklų poveikis čia buvo juntamas visais laikais.

Laidoje kartu su menotyrininke Birute Rūta Vitkauskiene aptarsime dar prieš trisdešimtmetį terra incognita buvusią Lietuvos meno istorijos sritį – kalbėsime apie senųjų Vilniaus auksakalių meistrystę, jau atskleistas ir dar nepažintas jų paslaptis.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – gegužės 24 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...