captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: esame pačių ilgiausių dienų rate

Lietuvoje Joninės – didžiausia, skambiausia, linksmiausia vasaros šventė. Jai epitetų net ir galvoti nereikia... Tačiau visų pirma Joninės yra gamtos šventė, labai sena, o  jos amžinumą ženklina tai, kad Joninės yra lyg antrasis metų laiko polius, stovintis tiesiai prieš Kalėdas.

Na štai – esame pačių pačių ilgiausių dienų rate. Lietuvoje Joninės – didžiausia, skambiausia, linksmiausia vasaros šventė. Jai epitetų net ir galvoti nereikia... Tačiau visų pirma Joninės yra gamtos šventė, labai sena, o jos amžinumą ženklina tai, kad Joninės yra lyg antrasis metų laiko polius, stovintis tiesiai prieš Kalėdas. Praėjo pusė metų nuo ilgiausių naktų baigties, dabar išlydėsime ilgiausias dienas. Tik – ne vasarą.

Joninių išvakarėse degs laužai, į dangų skries  žiežirbos, paslaptinga šviesa švytės pelkės ir žydės paparčiai. Naktis bus pilna paslaptingų garsų ir balsų. Pernakt skambės ir mūsų dainos. Gaila, kad tos nakties visai nedaug, mažiau nei 7 valandos.

Kartais atrodo, kad Jonines sugalvojome tik mes, žmonės. Tačiau jos yra švenčiamos ir gamtoje. Tik – savaip, tikroviškai. Birželio 21 dieną yra vasaros saulėgrįža. Astronomai šią datą laiko vasaros pradžia.  Gamtoje birželio trečioji dekada yra lyg lengvas poilsis prieš brandžiąją vasarą – jeigu dabar pradėtume skaičiuoti savaites, pamatytume, kad kiekviena jų paženklinta vis kitokiais, vasarą skubinančiais ženklais. 

Nuo seno šiam metui mūsų protėviai turėjo daugybę pastebėjimų. Beje, tada dažniau buvo minimos Rasos ir Kupolės. Rasomis, kaip teigia etnografai, gražiausia vasaros šventė vadinta pagal rugių žydėjimą. Ar matėte, kaip jie plauko, banguoja, kaip saulėtą dieną pakyla žiedadulkių debesėlis? Rugių žiedadulkės labai kvapnios, lyg duona dvelkiančios. Tą žiedadulkių rūką virš lauko vadindavo rasojimu. Taigi – Rasos, rugių rasojimas...                             

O Kupolėmis šventę vadino pagal  žolynus. Jiems – ne paprastiems, o mitiniams, triskart po devynis surenkamiems į puokštę, buvo skiriamas didelis dėmesys. Beje, iš šių žolynų merginos pindavo šventinius vaikinėlius ir juos plukdydavo, puokštės buvo saugomos iki Kalėdų. Žinoma, 27 žolynai, surinkti per Kupoles, buvo naudojami  antpilams gaminti. Dabar augalai patys vaistingiausi, kvapniausi...

Praeitoje laidoje kalbėjome apie kūltupį. Dabar mes žinome, kad tikrai girdėsime paukščio lėlio balsą. Lėlys yra nakties paukštis, dieną skrendantis tik pabaidytas. Lėliai peri ant žemės, nesuka lizdo, o du savo margus, nuo aplinkos nesiskiriančius kiaušinius, padeda tiesiai ant spyglių ir samanų. Ir jų jaunikliai būna kanapėti, nepastebimi. Lėlio snapas trumpas, tačiau žiotys – labai plačios, ore jis be vargo nutveria vabzdžius. Jo akys – labai didelės, kaip tikro nakties gyvio, kaip kokio lėlio...

Per Jonines prisimename visus Jonus. Skubėkime juos sveikinti, minėti. Šis vardas visada buvo populiarus – tik prisiminkime: Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Jonas Vileišis, Jonas Biliūnas, Jonas Žemaitis-Vytautas. Šioje laidoje kalbėsime apie Joną Mačiulį- Maironį, aplankysime jo vardo šaltinėlį ir kitas su šio poeto ir humanisto vardu siejamas vietas.

Botanikai mums aišikins apie jonpapartį, apie jo paslaptingą žydėjimą.

Laidos autoriai – Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – šeštadienį, birželio 23 d., 06.30 val., kartojama birželio 26 d. 20.20 val. per Lietuvos radiją.

 

 

 

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...