captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: bažnyčių požemiai – nusipelniusių asmenų laidojimo vieta

Krikščionybės atėjimas į Lietuvą keitė mirties sampratą ir laidojimo tradicijas. Pirmosios krikščionių bazilikos buvo statomos ant vadinamųjų Bažnyčios kunigaikščių – kankinių, šventųjų – kapų.
Vilniaus arkikatedros požemiai. BFL nuotr.
Vilniaus arkikatedros požemiai. BFL nuotr.

Krikščionybės atėjimas į Lietuvą keitė mirties sampratą ir laidojimo tradicijas. Pirmosios krikščionių bazilikos buvo statomos ant vadinamųjų Bažnyčios kunigaikščių – kankinių, šventųjų – kapų. Prie to šventojo kapo, jo relikvijų,  virš kurių iškyla altorius, siekė kuo arčiau glaustis Bažnyčiai nusipelnę žmonės, kiti privilegijuotieji asmenys ir didikai. Kitas tokio laidojimo motyvas – tai atminimo išsaugojimas.

XV–XVII a. didikai ir turtingieji buvo pagarbiai laidojami bažnyčių rūsiuose, koplyčiose arba kriptose. Vėliau buvo pastatyta net bažnyčių-mauzoliejų, turėjusių išaukštinti mirusiuosius ir jų giminę. Jose laidojo giminės narius, kunigus ir vienuolynų vyresniuosius. Puošnūs ir prabangūs katafalkai, bažnyčios interjero dekoras su brangiais audiniais, emblemomis, laidotuvių pamokslai  ir kalbos turėjo liudyti mirusiojo ir jo giminės turtą, šlovę  ir darbus. Visa tai pakartodavo ir lotyniški arba lenkiški įrašai spalvoto marmuro plokštėse, įmūrytose bažnyčių bei koplyčių sienose. Šiandien tai – epochos kultūros dokumentai, kuriems vaizdo ir žodžio harmonija nebuvo tuščias akordas.

Apie visa tai laidoje kalbėsimės su dailės istorikais Sigita Maslauskaite ir Mindaugu Pakniu.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" – kovo 29 d., penktadienį,16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...