captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: apie moteris Lietuvos atgimimo verpete XX a. pradžioje

„Moterų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą, jų viešas kalbėjimas buvo labai svarbi tautinio atgimimo dalis. Būtent viešas prakalbėjimas yra viena iš tautinės savivokos kūrimosi formų“, – sako moterų rašytojų kūrybą tyrinėjanti humanitarinių mokslų dr. Ramunė Bleizgienė.
Humanitarinių mokslų dr. Ramunė Bleizgienė.
Humanitarinių mokslų dr. Ramunė Bleizgienė.

„Moterų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą, jų viešas kalbėjimas buvo labai svarbi tautinio atgimimo dalis. Būtent viešas prakalbėjimas yra viena iš tautinės savivokos kūrimosi formų“, – sako moterų rašytojų kūrybą tyrinėjanti humanitarinių mokslų dr. Ramunė Bleizgienė.

„Jonas Rimša priklauso Lietuvoje kūrusių Gudaičio, Kazoko, Mackevičiaus, Samuolio, Ušinsko kartai. Ir išeivijon patekusių, t.y., Vizgirdos, Valeškos, Puzino kartai, kurie beveik visi buvo susiję su Paryžiaus tapybos mokykla. O štai Rimšos savitumas ir unikalumas yra tas, kad gyvendamas Lotynų Amerikoje, įgijęs italų, ispanų tapybos mokyklų patirtį, neturėdamas kontaklų su Europos kultūra ir Lietuva, jis liko ištikimas tik iš knygų pažintai prancūziškai mokyklai – iš ten ateina tos humanistinės jo kūrybos nuostatos“, – tvirtina menotyros dr. Nijolė Tumėnienė, parodos „Bronziniai žmonės“ kuratorė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Mano kuriamas personažas, berniukas Mykolas, teigia, kad per visą savo gyvenimą žmogus turi išmokti…mylėti. Man asmeniškai tai yra arčiausia“, – sako aktorius Alikas Kazlovas, pristatantis naujausią aktorių ansamblio „Degam“ premjerą pagal Vytauto V. Landsbergio knygą „Berniukas ir žuvėdros“.

„Moterų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą, jų viešas kalbėjimas buvo labai svarbi tautinio atgimimo dalis. Būtent viešas prakalbėjimas yra viena iš tautinės savivokos kūrimosi formų“, – teigia moterų rašytojų kūrybą tyrinėjanti humanitarinių mokslų dr. Ramunė Bleizgienė. Jos knyga „Privati tyla, vieši balsai. Moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje“ ir Gedimino Mikelaičio „Kilti ir kelti: Šatrijos Raganos literatūros teologija“ (LLTI) tapo diskusijos „Moterys Lietuvos atgimimo verpete XX a. pradžioje“ pretekstu. Pasak joje dalyvavusios prof. Viktorijos Daujotytės, abi šios knygos, kartu su Brigitos Speičytės „Anapus ribos: Maironis ir istorinė Lietuva“, atnaujina klasikos skaitymą ir suvokimą. (Įrašas iš Vilniaus knygų mugės)

Ved. Alma Valantinienė.

„Ryto allegro“ kovo 8 d., penktadienį, nuo 08.08 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

http://www.facebook.com/profile.php?id=1343267437

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...