captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: kas laimėjo Žalgirio mūšį?

Klausimas „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“, kurį retoriškai kelia trys lietuvių istorikai, neturi vieno atsakymo. Nuo pat įvykio pradžios iki mūsų dienų vis dar tęsiasi diskusijos, kaip buvo laimėtas šis karas. Skirtingos tautos skirtingais laikotarpiais deda nevienodus akcentus.
Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis”. wikipedia.org nuotr.
Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis”. wikipedia.org nuotr.

Klausimas „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“, kurį retoriškai kelia trys lietuvių istorikai, neturi vieno atsakymo. Nuo pat įvykio pradžios iki mūsų dienų vis dar tęsiasi diskusijos, kaip buvo laimėtas šis karas. Skirtingos tautos skirtingais laikotarpiais deda nevienodus akcentus. Žalgirio mūšio vaizdinio interpretavimo tradicijų savitumą ir įvairovę liudija net skirtingi mūšio vardai: Tannenberg – vokiečių, Grunvald – lenkų, Žalgiris – lietuvių, Dubrouna – baltarusių.

Naujoje studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ pasakojama ne apie patį mūšį, bet apie tai, kaip formavosi ir laikui bėgant kito istorinis Žalgirio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje. Žalgirio atminimo tradiciją ikimoderniais laikais apžvelgė istorikas Rimvydas Petrauskas, „ilgajame XIX amžiuje“ aptarė istorikas Darius Staliūnas, o nuo pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Sąjūdžio pratęsė istorikas Dangiras Mačiulis. Dar kartą apie Žalgirio mūšio vertinimus  istorinėje raidoje svarstė šie trys autoriai ir du recenzentai – istorikas Darius Baronas ir menotyrininkė Jolita Mulevičiūtė. Dalyvių išsakytos mintys įrašytos knygos pristatyme, kurį organizavo Valdovų rūmai ir leidykla „Mintis“.

Vedėja Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – kovo 8 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...