captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a.

Šįkart pasivaikščiosime po ramią Vilniaus senamiesčio gatvelę, kuri kadaise buvo viena gyvybingiausių „Juodojo kvartalo“ gatvių. Čia stovėjo didžioji sinagoga ir Strašūno biblioteka, rezidavo Gaonas, veikė kloizai (maldos namai), šurmuliavo turgūs ir restoranai, glaudėsi daugybė parduotuvėlių, gyveno, skurdo ir verslavo miesto žydai. 
Žydų gatvė Vilniuje tarpukariu.
Žydų gatvė Vilniuje tarpukariu.

Žydų gatvės reikšmė didžiulė visame litvakų socialinės ir kultūrinės istorijos kontekste. Šio kvartalo gatvės fenomenas, būdingas ir visam žydiškam Vilniui, tai neįtikėtinas šio kvartalo gyventojų kasdieninis skurdas, aprašytas amžininkų ir liudijamas miesto šaltinių. Kitas žydiškojo Vilniaus reiškinys – intelektinės tradicijos susitelkimas ir jos tęstinumas: litvakų religinei tradicijai būdingas intelektualizmas, perėjęs ir į moderniųjų laikų kultūrinį, visuomeninį, mokslinį gyvenimą, palikęs įspaudus Žydų gatvės erdvėse.

Pasakoja istorikė Aelita Ambrulevičiūtė.

Ved. Inga Berulienė.

Sekmadienį, lapkričio 11 d., 14.05 val. per LRT KLASIKĄ.

Laidų ciklą „Vilniaus Babilonas“ remia Tautinių mažumų departamentas.

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...