captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija”: kodėl moterį intelektualę XIX a. dažniausiai lydėdavo vienatvė?

Moters intelektą dažniausiai lydėdavo vienatvė, o jos gerovė priklausė nuo ją supančių vyrų tolerancijos, supratingumo. Šis pastebėjimas tinka, norint apibūdinti XIX amžiaus pirmoje pusėje gyvenusią botanikę, literatę, istorikę ir labdarę Aleksandrą Volfgangaitę.
Istorikė<br> humanitarinių mokslų daktarė<br> Lietuvos istorijos instituto Lietuvos istorijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Reda Griškaitė. Valentinos Kulikauskienės nuotr.
Istorikė
humanitarinių mokslų daktarė
Lietuvos istorijos instituto Lietuvos istorijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Reda Griškaitė. Valentinos Kulikauskienės nuotr.

Knygoje „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė” daugiausia dėmesio skiriama šios moters kūrybinės biografijos rekonstrukcijai. Ir šio tikslo įgyvendinimui pasirinktos trijų vyrų – Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Frideriko Volfgango, Druskininkų gydytojo ir literato Ksavero Volfgango ir paskutiniojo kartūzo vienuolio Pauliaus Geniušo – biografijos, kaip svarbiausias kontekstas, kuriame ir skleidžiasi Volfgangaitės asmenybė. Volfgangaitės biografija skleidžiasi ir labai apibrėžtoje trijų geografinių taškų – Vilniaus, Druskininkų ir Paluknio – erdvėje. Iki šiol tokiu būdu XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos moters biografija nebuvo analizuota. Apie Paluknio dvaro literatę, rašiusią botanikos ir istorijos moklo darbus, pasakoja knygos autorė Reda Griškaitė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos istorijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" spalio 28 d., sekmadienį, 14.05 val. per LRT KLASIKĄ.

Laidą remia Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...