captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Dešimt balų": kodėl aukštosios mokyklos galvoja grąžinti stojamuosius egzaminus?

Aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – bendruomenės sutrikę, kaip valdančioji dauguma siekia švietimo bei aukštojo mokslo kokybės.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Kiril Čachovskij/DELFI nuotr.
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Kiril Čachovskij/DELFI nuotr.

Šiais metais keli tūkstančiai valstybės finansuojamų studijų vietų liko laisvos, nes nebuvo norinčių arba galinčių studijuoti. Kitais metais stojimo kartelė bus dar keliama, tad tikėtina, kad dar daugiau jaunuolių liks už aukštųjų mokyklų vartų. Valdžia siekia, kad silpnesni jaunuoliai rinktųsi studijas profesinėse mokyklose, bet, pastarieji mieliau renkasi (studijų arba darbo) emigraciją.

Tai, ką ketinama įvesti nuo 2021 m., daugelis gimnazijų ir aukštųjų mokyklų bendruomenių vadina ne tik nesusipratimu, o dargi kenkimu. Jau šiandien labiau išsilavinę dešimtokų ir devintokų, kurie mokosi geriausiose šalies mokyklose, tėvai klausinėja direktorių, ar iš tiesų nuo 2021 m. priimant jaunuolius į aukštąsias mokyklas bus vertinami ne tik valstybinių brandos egzaminų rezultatai (jiems suteikiama tik 60 proc. svorio), bet ir metinių trimestrų pažymiai (jiems suteikiama 30 proc. svorio) bei vadinamas brandos darbas (jam suteikiama 10 proc. viso svorio). Direktoriai kol kas atsakymo nežino, nes politikai dar tik mėto savo idėjas, o sprendimą priims po keleto mėnesių. 

Dešimtokų tėvai atvirai sako, kad, jei bus priimtas toks politinis sprendimas, jie išsivesią savo vaikus į tas mokyklas, kurios rašo dešimtukus vien už tai, kad vaikas ateina su savo krepšeliu.

Tuo tarpu Lietuvos universitetų rektoriai bei prorektoriai neformaliai aptarinėja galimą naują scenarijų – grąžinti į aukštąsias mokyklas atrankas. Akštosios mokyklos nepasitiki daugelio mokyklų įverčiais. Vieša paslaptis, kad daugelio gimnazijų gimnazistų trimestrų pažymiai, palyginti su valstybinių brandos egzaminų, kuriuos tikrina nepriklausomi vertintojai, įverčiais skiriasi nuo 1 iki 5 balų. Apie pusės šalies mokinių pažymiai yra arba pakelti arba stipriai nusmukdyti. 

Ko siekia valdžia? Ką mąsto tėvai, mokiniai ir mokytojai? Kaip šios pertvarkos veikia jaunų žmonių bei visos valstybės ateitį? 

Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. 

Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų“ rugsėjo 27 d., ketvirtadienį, 16.30 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...