captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Radijo dokumentika”: namas ant Laisvės gatvės kampo

Ištaigingų Jugendo stiliaus pastatų Rygoje nemažai. Bet vienas dabar ypač traukia akį apvaliomis fasado linijomis ir naujutėliu stogu. Visgi daugiau kaip penkiasdešimt metų praeiviai vengė į jį žiūrėti.  
Kampinis namas 2014 m. I. Kalnins / Reuters / Scanpix nuotr.
Kampinis namas 2014 m. I. Kalnins / Reuters / Scanpix nuotr.

Šitą namą vadina Kampiniu namu, latviškai – Stūra māja. Senas sovietinis anekdotas pasakoja, kad tai esąs aukščiausias pastatas Latvijoje, nes iš jo... net Sibiras matyti.

Atkūrus nepriklausomybę, KGB būstinėje adresu Laisvės g. 61 įsikūrė policija, o šiai išsikrausčius 2008 m. namas liko stovėti nenaudojamas kaip niūrus vaiduoklis. 2014 m., kai Ryga tapo Europos kultūros sostine, Latvijos okupacijos muziejus čia atidarė ekspoziciją apie sovietinio saugumo veiklą. Muziejus sulaukė tokio didelio visuomenės dėmesio, kad veikia iki šiol ir yra vienas lankomiausių Rygoje.

Kampinis namas pravėrė ne tik duris į sovietinę Latvijos praeitį. Vėl pasigirdo raginimai paviešinti KGB kartoteką ir kitus dokumentus apie buvusius agentus ir informatorius, arba, kaip sako latviai, „atrišti čekistų maišus“. Bet šitą sprendimą kaimynai vis atidėlioja. Šiemet tuos dokumentus baigė tirti specialiai sudaryta mokslinė komisija. Bet ar jie bus paviešinti metų pabaigoje, kaip planuota, lieka neaišku.

„Tas klausimas iškyla kiekvienais metais nuo pat dešimto dešimtmečio: tai kada atidarysime čekistų maišus? Ir kaskart žadama, kad dar po dvejų metų. Taip yra todėl, kad dalis tų žmonių šiandien dalyvauja politikoje“, – įsitikinusi šiuolaikinio meno projektų kuratorė Inga Lacė, dirbusi prie vienos iš „Riga 2014“ ekspozicijų Kampiniame name.

„Agentai vis tiek valstybei reikalingi. Taip visada buvo ir bus“, – su jam būdinga ironija juokiasi buvęs politinis kalinys ir tremtinys, žinomas latvių poetas Knutas Skujeniekas.

Žurnalistė Ingvilda Strautmanė prieš 30 metų pati patyrė, ką reiškia būti verbuojamai. „Man asmeniškai atrodo, kad arba sudeginam, arba paviešinam ir uždarom šitą klausimą, – sako ji. – Žmonės nuogąstauja, o kas jei ten yra mūsų mylimų rašytojų ir dvasininkų, kas tada? Aš nežinau, kas būtų, bet reikia pagaliau apsispręsti.“

Radijo dokumentika „Namas ant Laisvės gatvės kampo“ sekmadienį, rugsėjo 2 d., 11.05 val. per LRT RADIJĄ. Kartojama nauju laiku, antradieniais 21.08 val.

Autorė Vaida Pilibaitytė.

https://www.facebook.com/radijodokumentika/

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close