captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gimtoji žemė“: lietūs tolina javapjūtės pradžią, menkina derliaus kokybę

Marijampolės savivaldybės Puskelnių kaimo ūkininko Juozo Kairio ūkyje dabar ypač neramios dienos. Išguldytus, vėjo ištaršytus žirnius, žieminius kviečius jau reikėtų verkiant kulti, o nuo praėjusio ketvirtadienio dažnai lyjant, iškritus apie 80 mm kritulių, apie javapjūtę kol kas galima tik svajoti. Esant lietingiems ir karštiems orams, didelis pavojus, kad kviečiai varpose, žirniai ankštyse gali pradėti dygti.
Žieminiai rapsai Juozo Kairio ūkyje teikia daug gražesnių vilčių.
Žieminiai rapsai Juozo Kairio ūkyje teikia daug gražesnių vilčių.

Kaimo kalvis  Martynas Breikštas su žmona Vilma gyventi į Prienų rajono Antaveršio kaimą atsikėlė prieš kelerius metus, pardavę trijų kambarių butą Elektrėnuose, kur iki tol gyveno jų šeima. Žmonos tėviškėje, tvirtina abu, jaučiasi ypač gerai, nors čia patirta daug lemtingų įvykių. Anot Martyno, lemtingiausias, kai jis, patekęs į autoavariją, iš dvi savaites trukusios komos pabudo per Jonines – birželio 24 dieną. Šią dieną kalvis vadina antruoju gimtadieniu.

Mokslininkai, tyrinėjantys senąsias lietuvio sodybas ir darželius, akcentuoja, kad viskas, kas augo šiose sodybose ir darželiuose, nebuvo sodinama neturint kokio nors konkretaus tikslo. Čia bet kuris krūmas, gėlė ar medis turėjo savo paskirtį. Vieni auginti dėl dekoratyvumo, kiti – dėl magiškų galių, vaistinių savybių ar vaisių. Nors dabartiniuose gėlynuose senųjų darželio gėlių labai sumažėję, Sodininkystės ir daržininkystės instituto  augalų kolekcijoje jų daugiau kaip 60.

Ved. Algirdas Steponavičius.

„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, liepos 18 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...