captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie auksakalystės tradiciją

Lietuvos sakralinė auksakalystė ir Vilniaus senųjų meistrų kūryba ilgus dešimtmečius tiek sovietmečiu, o ir vėliau atgavus nepriklausomybę buvo Lietuvos meno istorijos tema terra incognita.

Didžiulis Vilniaus auksakalių lobynas, kauptas bažnyčių zakristijose, kaip ir visa Lietuva stipriai nukentėjo ir buvo negrįžtamai išblaškytas per daugybę istorinių kataklizmų. Duris atvėrus Bažnytinio paveldo muziejui, atsirado puiki erdvė visuomenei parodyti Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių lobynus, ilgus šimtmečius bažnyčioms dovanotus auksakalystės šedevrus.

Tas faktas, kad geriausi Europos meistrai rinkosi darbui ir gyvenimui Vilnių, rodo, kad XV a.–XVI a. pirmoje pusėje Vilniaus auksakalių socialinė padėtis miesto viešajame gyvenime buvo itin aukšta, o jų gaminama produkcija tuo laikotarpiu konkuravo su tokių miestų kaip Rygos, Karaliaučiaus ar Krokuvos amatininkų dirbiniais. Dalis Vilniuje dirbusių meistrų buvo atvykėliai iš kitų Europos kraštų ir miestų, tačiau dažnas čia įleisdavo šaknis ir praturtindavo vietinę tradiciją svetimomis įtakomis. Apie vilnietišką auksakalystę ir mūsų laikus pasiekusius šedevrus bei įtaką šiuolaikinei juvelyrikai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, juvelyras Darijus Gerlikas.

Ved. Inga Berulienė.

Sekmadienį, liepos 22 d., 14.05 val. per LRT KLASIKĄ.

Laidą remia Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close