captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Vienkartinė planeta“: Belovežo girios konfliktas filosofo akimis

2016 m. Lenkijos vyriausybė davė leidimus kirsti vieną paskutinių išlikusių Europos sengirių, pripažintų UNESCO pasaulio paveldu – Belovežo girią. Tai sukėlė masinius protestus šalyje ir tarptautinį skandalą, kuris baigėsi Europos Komisijos byla prieš Lenkiją tarptautiniame teisme. Šį pavasarį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad Lenkija pažeidė tarptautinę teisę.  
Protestuotojai Belovežo girioje 2017 m. AFP/Janek Skarynski nuotr.
Protestuotojai Belovežo girioje 2017 m. AFP/Janek Skarynski nuotr.

Kai kurie Lenkijos miškininkai tebesilaiko pozicijos, kad kirtimai būtini kovojant su spygliuočius apnikusiu kenkėju. Tuo metu gamtosaugos organizacijos įsitikinusios, kad įsikišus žmogui, jautriai natūraliai ekosistemai jau padaryta milžiniška žala.

Skelbiama, kad dėl numatytų finansinių sankcijų, kirtimai dabar pristabdyti. Naujasis šalies aplinkos ministras subūrė ekspertų grupę, kuri ieško kompromiso. Bet Belovežo bendruomenė išlieka susiskaldžiusi kaip niekada.

„Kaimynai nesikalba, o kartais ir šeimos nariai“, – sako Mantas Davidavičius, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, tyrinėjantis šį atvejį savo disertacijoje. „Aš manau, kad artimiausiu metu kompromiso nebus“, – liūdnai apibendrina jis. Mokslininkas mano, kad taip yra todėl, kad Belovežo girioje susirėmė ne mokslas, ne politika, o ekologinės pasaulėžiūros.

Pokalbis apie tai laidoje „Vienkartinė planeta“ sekmadienį, liepos 22 d., 06.30 val. per LRT RADIJĄ.

Autorė Vaida Pilibaitytė.

https://www.facebook.com/vienkartine.planeta/

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close