captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų moterys

„Pelnytai gerbiame valstybės vyrus, 1918 metais pasirašiusius Lietuvos nepriklausomybės aktą, tačiau negalime pamiršti, kad jų patikimas užnugaris buvo jų žmonos, seserys, palaikiusios ir rėmusios signatarus ne tik šeimos, buities, bet ir valstybės reikaluose“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė. V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Klasikinio modernizmo laikais piešinys nebuvo svarbus meno pasauly, o šioje parodoje matome transformaciją žyminčius darbus. Šios trys moterys pasitelkia marginalinę formą ir paverčia ją sava, geriausiai išpildančia jų menines idėjas", – sako parodos „Moi, non-moi“ kuratorius Amer Abbas.

Kultūra spaudos puslapiuose.

Su rubrika „Kinas“ apžvalgininkė Ilona Vitkauskaitė aptaria Michaelio Hazanavičiaus filmą „Manasis Godard‘as“ ir Aigaro Graubos filmą „Pagonių žiedas“.

„Pelnytai gerbiame valstybės vyrus, 1918 metais pasirašiusius Lietuvos nepriklausomybės aktą, tačiau negalime pamiršti, kad jų patikimas užnugaris buvo motinos, žmonos, seserys, palaikiusios ir rėmusios signatarus ne tik šeimos, buities, bet ir valstybės reikaluose“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė. Koks signatarų žmonų vaidmuo pirmosios nepriklausomos Lietuvos valstybės metais ir kaip susiklostė jų likimai? Pokalbis studijoje su Signatarų namų vedėja M. Peikšteniene ir edukatore Sandra Germanavičiūte.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Ryto allegro“ birželio 8 d., penktadienį, nuo 8.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

https://www.facebook.com/Ryto-allegro-802923229818732

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...