captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: tiesiogiai iš Klaipėdos apie neišnaudotas miesto kultūrines erdves ir universitetą

„Svarbus nūdienos klaipėdietiško diskurso bruožas – žmonių stygiaus fiksavimas ir iš to kylantis klausimas: „Kur jie (dingo)?“. Tiek vietiniai, tiek miesto svečiai pasigenda žmonių miesto centre, senamiestyje, viešosiose ir reprezentacinėse erdvėse, kultūriniuose renginiuose“, – teigia sociologas Aldis Gedutis.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Rengiant Skulptūrų parko projektą, per mažai buvo įtraukta visuomenė. Kodėl parke nėra bent jau lauko stendų, kuriuose būtų pristatytas projektas, nesukurta nuomonių platforma žmonėms pasisakyti? Visuomenės pasyvumas šiuo klausimu atspindi mūsų dabartinį klaipėdietišką mentalitetą“, – svarsto Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotoja, Klaipėdos kultūrinio gyvenimo apžvalgininkė Sondra Simanaitienė.

„Kultūros fabriką valdo ne kultūra, o verslas. Esminė ten vykstančių renginių sąlyga – jie turi nešti pelną, todėl Fabriko veiklos tikslai ir sėkmės vertinimo kriterijai – visiškai kiti, negu meno ir kultūros“, – sako filosofas Tomas Kiauka, kartu su iniciatyvine grupe siekiantis kurti naują meno erdvę buvusiame Klaipėdos policijos komisariato pastate.

Klaipėdos miesto mero bei miesto universiteto tarybos pirmininko Vytauto Grubliausko komentaras.

„Netrukus prasideda Klaipėdos džiazo festivalis, o universitete išnaikinta džiazo katedra. Lyg džiazas būtų įdomus tik Vilniuje.  Tai susiję su tuo, kad universitetą iš inercijos vis dar laikome labiau studijų vieta, o ne miesto kultūros dalimi“, – sako Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos darnaus vystymosi švietimo ekspertė Laima Galkutė.

„Reforma vykdoma per drastiškai, neatsižvelgiant į regionų poreikius. Miesto proveržis įmanomas tik sukoncentravus aukštos kompetencijos jaunus specialistus, kurie, baigę Klaipėdos aukštąsias mokyklas, galėtų kurti pridėtinę vertę miestui“, – tokiomis mintimis socialinio tinklo paskyroje „Studijuoti negalima naikinti“ dalijasi Klaipėdos universiteto studentai.

„Jei būtų ryžto įjungti sveiko proto šviesą ir įvertinti kokybinį pokytį Klaipėdai netekus universitetinio miesto statuso, pamatytume pasmerktą miestą ir regioną. Būtinas visapusiškas reformos gairių aptarimas. Deja, matome tik padrikus siūlymus ir visiškai išderintas pozicijas“, – teigia Klaipėdos universiteto l.e.p. rektorius prof. Artūras Razbadauskas.

„Humanitarinių ir socialinių mokslų devalvavimas viešoje erdvėje kelia rimtą visuomenės (de)pilietiškėjimo problemą, nes žmonės be humanitarinių žinių nemoka pateikiamos informacijos vertinti kritiškai, o tada pakimba ir praeities vertinimas, tautinių ir etninių vertybių puoselėjimas“, – sako Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Silva Pocytė.

Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Ryto allegro“ birželio 5 d., antradienį, nuo 08.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

https://www.facebook.com/Ryto-allegro-802923229818732/

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close