captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: atlydį ypatingai sutiko paukščiai

Jau aktyviai gieda zylės, bando sausomis šakomis groti geniai ir karksi riešutinės. Riešutinės vasarį  grįžta į eglynus – čia jaukiau, tarp šakų lengva rasti vietos nakvynei. O lesalo riešutinė prasimano pačios – vis kapsto sniegą ir tikrai kažką randa. 

Jau vasaris – paskutinis žiemos mėnuo... Tačiau galime būti tikri – žiemos jis nepabaigs. Dabar diena skuba ypač sparčiai, tuoj ji bus ilgesnė dviem valandomis. Tokio šviesos kiekio negali nepastebėti, į darbus jau keliaujam šviesoje ar brėkšme, atgal, į namučius, susiruošiame šviesai dar neištirpus. Tiems, kam nereikia skubėti darban, šviesos  pokyčius galima sieti su savo rūpesčiais ar džiaugsmais.

Vasario šviesa – ne tik akis pamaloninti. Saulė, net ir mūsų neregima pro debesis, daro vis daugiau įtakos Žemei. Vasary mes jau nesistebime prieš saulę nuplikusiais stogais, atitirpusiais keliais. Tiesa, dabar vėl regime atlydį,  kuris sujaukia žiemos ir mūsų planus. Štai ir šią žiemą, per didžiąsias metų šventes, Nemuno žemupio potvyniai pridarė daug nemalonumų žmonėms. Ir visur kitur –tai vanduo pievas ir pasėlius užliejo, tai naujas upelių vagas išgraužė.

Šį atlydį ypatingai sutiko paukščiai. Jau aktyviai gieda zylės, bando sausomis šakomis groti geniai ir karksi riešutinės. Riešutinės vasarį  grįžta į eglynus – čia jaukiau, tarp šakų lengva rasti vietos nakvynei. O lesalo riešutinė prasimano pačios – vis kapsto sniegą ir tikrai kažką randa. Rudenį riešutinės, kaip ir kėkštai, slapstė riešutus, kankorėžius...

Prieš savaitę visoje Lietuvoje buvo organizuoti reidai, tikrinama, kaip elgiasi žvejai, ar turi žvejybos leidimus. Ką tik aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nustatyti įkainiai už žalą, padarytą neteisėtai gaudant žuvis. Už kai kurių žuvų, kaip lašišos ir šlakio, sunaikinimą nustatytas 10 kartų didesnis bazinis įkainis, dabar teks mokėti ne 200, bet 2000 litų. Už atlantinio eršketo arba sturio, taip pat aštriašnipio eršketo, šamo, ungurio, skersnukio, jūrinės nėgės sunaikinimą – 1000 litų. Neteisėtai sunaikinus kiršlį, lydeką, margąjį upėtakį, salatį, syką, sterką, ūsorių, vėgėlę, vijūną, ežerinę rainę, auksaspalvį kirtiklį taikomas 500 litų bazinis įkainis, už baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, meknę, ožką, otą, perpelę, plačiakaktį, šapalą, žiobrį – 200 litų įkainis. Mažoji ir upinė nėgės, nėgių vingiliai, plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžiai įvertinti 30 litų,  už neteisėtai sužvejotų seliavų kilogramą teks atlyginti 30 litų, stintų kilogramą – 50, plekšnių kilogramą – 20 litų. Už neteisėtai sužvejotų lašišinių žuvų ikrų kilogramą – 1000 litų.

Tačiau laidoje kalbėsime ne tik apie įkainius ir žalą. Aplinkos ministerija įsteigė naują – žinomo mokslininko ichtiologo,  profesoriaus Juozo Virbicko vardo premiją, kuri bus teikiama mokslininkams, žuvų išteklių saugotojams.

Greitai valstybinių parkų lankytojus pasitiks reindžeriai – ypatingi, daug apie gamtą, saugomas teritorijas žinantys specialistai. Kol kas juos vadiname taip, tačiau kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba kviečiame siūlyti lietuvišką šio pareigūno vardo atitikmenį.

Laidos autoriai – Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – šeštadienį, vasario 2 d., 06.30 val. ir antradienį, vasario 5 d., 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...