captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gimtoji žemė“: pluoštinių kanapių sektoriuje greitai galimi dideli pokyčiai

Pernai Lietuvoje buvo auginta maždaug 2500 ha pluoštinių kanapių. Spartesnį jų įsitvirtinimą šalies laukuose stabdė tai, kad nėra šio vertingo žemės ūkio augalo žaliavos perdirbimo pramonės.
Bendrovės „Kanapiniai namai “ atstovas Nerijus Sliesariūnas Aleksandro Stulginskio universiteto laboratorijoje. A. Steponavičiaus nuotr.
Bendrovės „Kanapiniai namai “ atstovas Nerijus Sliesariūnas Aleksandro Stulginskio universiteto laboratorijoje. A. Steponavičiaus nuotr.

Šį pavasarį bendrovė „Natūralus pluoštas“ pradėjo kanapių stiebelių perdirbimo fabriko statybą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Statybą baigti tikimasi jau šį rudenį. Kad greičiau būtų sukurtos ir naudojamos statybinės medžiagos, kita vertinga produkcija iš pluoštinių kanapių, Aleksandro Stulginskio universitete tyrimus atlieka bendrovės „Kanapiniai namai“ atstovai.

Mišrios gamybos 120 ha varėniškių Romos ir Juozo Žėkų šeimos ūkis  panašus į daugelį šios kategorijos ūkių, tačiau pasižymi ir kai kuriais savitumais. Jame ir tradicinė, ir ekologinė gamyba. Be to ūkininkai labai lanksčiai reaguoja ir į įvairius pokyčius. Pavyzdžiui, įvykdę valdžios reikalavimą likviduoti kiaules dėl afrikinio kiaulių maro plitimo, nelikus jo, vėl imasi kiaulių auginimo. Pagal plotą vidutiniame ūkyje sugeba sėkmingai naudotis europine parama. Su ja įsigytas galingesnis traktorius nemažai lėmė ir šios sėjos sėkmę.

Ved. Algirdas Steponavičius.

„Gimtoji žemė“ –  ketvirtadienį, gegužės 3 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close