captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: kaip privatūs rūmai tapo lietuvių kultūros židiniu

Amžininkai jį vadino geruoju lietuvių tautos genijumi. Pats Petras Vileišis, tartum įsipareigodamas visam gyvenimui, sakė: „kol būsiu gyvas, dirbsiu tėvynės labui“. Ir tai nebuvo tušti žodžiai.
Petras Vileišis.
Petras Vileišis.

Petras Vileišis, labai sėkminga kelių inžinieriaus veikla užsidirbęs didelį finansinį kapitalą, jį paskyrė daugiausia šviečiamajai veiklai, lietuvybei gaivinti.

„Petras Vileišis daugiau už visus mus nusipelnęs yra Didžiojo vilniečio vardo, nors gimė ir augo ne Vilniaus smėlynuose, o gana tolimam pasvaliečių krašte“, – 1935 metais rašė Liudas Gira, pažymėdamas, jog tą garbingą vardą Vileišis nusipelnė savo dideliais darbais, „kurių tikslas buvo: Lietuva ir Vilnius, Vilnius ir Lietuva“ .

Minėdami valstybės atkūrimo šimtmetį, turėtume prisiminti ir aktualizuoti Petro Vileišio titanišką veiklą lietuvybės pamatams įtvirtinti. Geriausias jo darbų įprasminimas turbūt būtų tokių veiklų tąsa. Tačiau ar naujai atkurtoje Lietuvoje savo projektų užmojais ir nauda valstybei yra tokių asmenybių kaip Petras Vileišis?

Šia laida pradedame pokalbį apie šimtmečio asmenybę su leidėju, knygos „Laisvės inžinierius“ sudarytoju Gyčiu Vaškeliu, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu.

Ved. Inga Berulienė.

Sekmadienį, balandžio 22 d.,14.05 val. per LRT KLASIKĄ.

Laidą remia Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...