captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Literatūros akiračiai“: vertėjo darbas sovietmečiu ir šiandien

„Žodynai turi fiksuoti šios dienos kalbos situaciją, bet kalbininkai ten sudeda žodžius, kuriuos jie mano esant reikalinga“, – vertėja Irena Aleksaitė.
Vertėja Irena Aleksaitė. Vlado Braziūno nuotr.
Vertėja Irena Aleksaitė. Vlado Braziūno nuotr.

Už Witoldo Gobrowicziaus „Lenkiškų prisiminimų“ vertimą Irena Aleksaitė pelnė Metų vertėjo krėslo apdovanojimą – vieną svarbiausių vertėjų apdovanojimų Lietuvoje. Pirmoji šios vertėjos publikacija pasirodė 1981 metais. Ji studijavo Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute, dirbo redaktore ir vetėja „Vyturio“ leidykloje. Didžiulę patirtį turinti vertėja dirba su rusų ir lenkų kalbomis. 

Su vertėja Irena Aleksaite kalbėsimės apie vertėjų paruošimą, požiūrį į šią profesiją sovietmečiu ir dabar, apie cenzūrą sovietmečiu ir apie kalbos politiką šiais laikais.

Kiek ideologizuotas buvo vertėjo darbas sovietmečiu darbas?

Kaip skyrėsi leidyklų požiūris į teksto paruošimą, jo redagavimą skirtingais laikotarpiais?

Kodėl Karlas Majus Sovietų sąjungoje buvo uždraustas autorius?

Kokios lietuvių kalbos stilistikos yra išpuoselėtos, o kokio žodyno mūsų kalbai trūksta?

Ved. Rimantas Kmita.

„Literatūros akiračiai“ – kovo 25 d., sekmadienį, 16.03 val. per LRT RADIJĄ. Laida kartojama kovo 26 d., pirmadienį, 01.05 val.

https://www.facebook.com/LiteraturosAkiraciai

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close