captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: ką lietuviai atsineša iš šimtmečio glūdumos?

   
Istorikas Gediminas Kulikauskas.
Istorikas Gediminas Kulikauskas.

Galima drąsiai teigti, kad nuo viduramžių laikų, nuo Vytauto laikų iki XIX a. vidurio, per keturis šimtus metų landšaftas ir gyvenimo būdas pasikeitė mažiau negu per 2–3 dešimtmečius XIX ir XX amžių sandūroje, teigia istorikas Albinas Stoškus.

Tarsi paliudydamas šį teiginį, kitas istorikas Gediminas Kulikauskas, atlikęs to laikmečio įvairių šaltinių analizę, išleido knygą „Lietuvio kodas“, kurioje teiginys, jog itin stiprūs pokyčiai lietuvio pasaulėžiūroje ir vertybėse vyko būtent tada, iliustruojami ryškiais pavyzdžiais. Jeigu XIX amžiuje lietuviui dar pakako maldaknygės, tai XX a. pradžioje jau reikėjo laikraščio. Miškų Lietuva tapo laukų kraštu. Nenustebkite, bet priešiškumas amatui ir verslui, negebėjimas susitarti dėl kalbos vartojimo, paminklų statymo – visa tai  atkeliauja  iš šimtmečio glūdumos.

Apie tai, kokį lietuvį atrado istorikas Gediminas Kulikauskas ir pateikė savo naujai išleistoje knygoje, ir kalbėsime „Gyvosios istorijos“ laidoje vasario 25 d., sekmadienį, 14.05 val. per LRT KLASIKĄ.

Ved. Inga Berulienė.

Laidą remia Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...