captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Radijo dokumentika“: Lietuva po 100 metų

Jūroje plūduriuojantys miestai, mintimis valdomi daiktai, tobuli dirbtinio intelekto sprendimai ir amžinos atostogos stebint, kaip visus darbus atlieka robotai – kalbėdami apie ateitį žmonės dažniausiai kalba apie technologijas, kurios galėtų palengvinti gyvenimą ir padaryti jį įdomesnį. Kas lems, kokia Lietuva bus po šimto metų – technologijos ar žmonės?
„Ecotopia 2121“.
„Ecotopia 2121“.

Britų futurologas Ianas Pearsonas sako, kad XXI amžiaus pabaigoje žmonės gerokai skirsis nuo mūsų ir religija, šalis, kontinentas ar rasė nebebus svarbiausi skiriantys bruožai.

Pagal optimistinę Jungtinių Tautų prognozę, Lietuvoje 2100-aisiais gyvens 3 mln. žmonių, pagal pesimistinę – 1,1 mln. Kiek žmonių ir kokie po šimto metų gyvens Lietuvoje ir nuo ko tai priklausys?

Mokslininkas iš Naujosios Zelandijos Alanas Marshallas įsitikinęs, kad daugumos pasaulio miestų ateitis – superžalia. Pasak jo, išliks tik tos bendruomenės, kurios sugebės atkurti ryšį su gamta. Kokią Lietuvos miestų ateitį mato architektai, klimatologai, inžinieriai ir agronomai?

Lietuvių kalba – seniausia gyva indoeuropiečių kalba, todėl išnykti jai ir po šimto metų nepranašaujama. Vis dėlto baiminamasi globalizacijos reiškinių įtakos. Kaip Lietuvoje kalbėsime po šimto metų ir kaip kalba keičiasi jau šiandien?

Keturis sekmadienius – futuristinės vizijos, kaip Lietuva keisis per antrą šalies šimtmetį. Kokią Lietuvą mes norėtume matyti po 100 metų? Kokie jau šiandien priimami sprendimai lemia, kaip šalis atrodys 2118-ais ir kodėl mums iš viso tai turėtų rūpėti?

Pirma radijo dokumentikos ciklo dalis jau šį sekmadienį, vasario 4 d., 11.05 val. per LRT RADIJĄ.

Aut. Audra Girijotė.

Laida kartojama penktadieniais 21.08 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...