captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žmonės ir idėjos“: istorijos istorija

Skirtingos istorikų kartos turėjo skirtingas Lietuvos istorijos vizijas, taikė kitus metodus, kūrė skirtingus vaizdinius ir koncepcijas.
Istorikas dr. Aurelijus Gieda.
Istorikas dr. Aurelijus Gieda.

„Didelė dalis signatarų, nors nė vienas jų nebuvo istorikas, bet iki 1918 m. jau buvo atlikę istorinio ar humanitarinio pobūdžio tyrimų, kai kuriais atvejais stambių, ir manifestus skelbė, daug vargo buvo dėl istorijos išgyvenę. Tai rodo, kokį vaidmenį savivoka ir istorija turėjo kuriant modernią valstybę“, – sako istorikas dr. Aurelijus Gieda. Monografijoje „Manifestuojanti Klėja: istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais“ mokslininkas atskleidžia, kaip vystėsi istorijos mokslas.

Istoriko teigimu, tiek aprašomuoju laiku, tiek dabar egzistuoja dvi istorinės kultūros, viena – populiarioji, vadovėlinė, gyvenanti mito prieglobstyje, kita – akademinė, pagrįsta tyrimais, pirminiais šaltiniais ir naujovių paieška. „Jau ketvirtame dešimtmetyje istorikas Zenonas Ivinskis šnekėjo, kad bus blogai, jeigu mes jau ir pirmą, ir antrą, ir trečią monografiją rašysime, o visuomenė, mokykla ir šauliai ir toliau gyvens su vaidilutėmis ir Krivių Krivaičiu, tas plyšys tik gilės. Plyšio mažinimui reikia abipusių pastangų, viešosios erdvės, žiniasklaidos, taip pat ir mokslininkų, tyrėjų. Reikėtų ieškoti santykio ir atnaujinti populiariuosius vaizdinius“.

„Žmonės ir idėjos“ –  sausio 24 d., trečiadienį, 14.05 val. per LRT KLASIKĄ, kartojama 00.00 val. ir sekmadienį, sausio 28 d., 11.05 val.

Ved. Audra Girijotė.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close