captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: apie lietuvių dailės gyvenimą su Skaidra Trilupaityte

„Kalbant grynai iš vizualiojo meno perspektyvos, kai kurie menininkai bandė išstoti iš sąjungos, kurdami tam tikras grupes, bet po kokių dešimties metų kūrėsi tarpdisciplininio meno sąjunga, kuri buvo orientuota į profesinę pagalbą menininkui, siekiant finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo. Tiesiog, kai priklausai vienokiai ar kitokiai organizacijai, yra lengviau išgyventi, pretenduoti į finansavimą“, – sako menotyrininkė, kultūros politikos analitikė Skaidra Trilupaitytė, pristačiusi monografiją „Lietuvių dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga-Nepriklausomybės pradžia”.
Menotyrininkė<br> kultūros politikos analitikė Skaidra Trilupaitytė.
Menotyrininkė
kultūros politikos analitikė Skaidra Trilupaitytė.

Kaune atidaryta dizaino ir gyvenimo būdo paroda „Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“. Keturiose ekspozicijų erdvėse čia rodomi Pirmosios Respublikos laikų stilių atspindintys objektai ir meno kūriniai iš kauniečių kolekcijų. Eksponuojami ne tik baldai, šviestuvai, kilimai, bet ir kitos žavios kauniečių namų detalės – radijo aparatai, plakatai ir grafikos darbai, juvelyrika, mados aksesuarai.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Akademinis pasaulis ūžia dėl plagiato skandalo, o man ši istorija vėl grąžina mintis apie akademines gaujas. Vis dažniau susiduriu su jų labai savitais ir tamsiais akademinio pasaulio principais“, – komentare pastebi menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. 

„Kalbant grynai iš vizualiojo meno perspektyvos, kai kurie menininkai bandė išstoti iš sąjungos, kurdami tam tikras grupes, bet po kokių dešimties metų kūrėsi tarpdisciplininio meno sąjunga, kuri buvo orientuota į profesinę pagalbą menininkui, siekiant finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo. Tiesiog, kai priklausai vienokiai ar kitokiai organizacijai, yra lengviau išgyventi, pretenduoti į finansavimą. Taip pat dabar labai dažnu reiškiniu tampa, kai pats menininkas tampa viešąją įstaiga, kad nereikėtų kreiptis į jokią organizaciją. Pastaraisiais dešimtmečiais egzistavo įvairūs sprendimai bei nuogąstavimai, jie iliustravo ne ginčus dėl raiškos laisvės, o instituciškai produkuojamas dilemas – nuolatinį pasirinkimą tarp išskirtinumo ir normalaus socialinio saugumo. Tokio būvio siekia kiekviena socialinė grupė“, – sako menotyrininkė, kultūros politikos analitikė Skaidra Trilupaitytė, pristačiusi monografiją „Lietuvių dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga-Nepriklausomybės pradžia”. Pokalbis su S. Trilupaityte.

Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Ryto allegro“ spalio 17 d., antradienį, nuo 08.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

https://www.facebook.com/Ryto-allegro-802923229818732/

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...