captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gimtoji žemė“: pinigai ūkininkų kišenių neplėšo

Rekordinis derlius žemdirbiams neša papildomą milijoną litų. Tačiau Grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas sako, jog ūkininkai nesijaučia labai praturtėję. Finansų specialistai mano, jog papildomos pajamos – tai galimybė investuoti į didesnį ūkio efektyvumą.
Grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas.
Grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas.

Rekordinis derlius žemdirbiams neša papildomą milijoną litų. Tačiau Grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas sako, jog ūkininkai nesijaučia labai praturtėję. Derlių teko imti sudėtingomis sąlygomis, išleisti daug pinigų grūdams džiovinti. Gavę papildomų pajamų žemdirbiai grąžins skolas, investuos į techniką, neaišku, kiek lėšų pareikalaus pavasario sėja. Tuo tarpu finansų specialistai mano, jog papildomos pajamos – tai galimybė investuoti į didesnį ūkio efektyvumą. „Swedbanko“ Baltijos bankininkystės verslo palaikymo tarnybos projektų vadovas Sigitas Žutautas pataria ūkininkams pagalvoti apie investicijas, kurios leistų sumažinti veiklos svyravimų rizikas ne tokiais pelningais metais.

Šalies žemdirbiai siaurai suvokia kaimo modernumą, o toks suvokimas griauna kaimo kaip gyvo „organizmo“ pamatus, nes sodžiaus išlikimui vienodai svarbūs trys kertiniai akmenys – gamyba, aplinkosauga bei socialinė gerovė. Tokią išvadą padarė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai, atlikę tyrimą apie inovacijų – naujovių – suvokimą ir jų diegimą ūkiuose. Buvo apklausta daugiau kaip 1000 ūkininkų. Apklausa atskleidė, jog ūkininkai naujovių diegimą suvokia labai stereotipiškai ir yra įsitikinę, kad jas sėkmingai įgyvendina. Tyrimą komentuoja instituto tyrėja Živilė Gedminaitė-Raudonė.

Lietuvoje prekiaujama  genetiškai  modifikuotais 20 pavadinimų augaliniais aliejais, 47 pavadinimų saldumynais ir net 99 pavadinimų kulinarijos gaminiais. Kaip vartotojui žinoti, kokias daržovių salotas, silkių mišrainę ar „Kijevo“ kotletą jis perka? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė tikina, jog tokių gamintojų šalyje mažėja, o didieji prekybos centrai savo kulinarijos cechuose genetiškai modifikuoto aliejaus nenaudoja.

Kėdainių rajono Pelėdnagių kaime atidarytas pirmas rajone teminis kaimas – Pelėdų kaimo grytelė. Pasakoja Pelėdnagių bendruomenės centro pirmininkė Virginija Vilkelienė. To paties rajono Nociūnų kaimo bendruomenės moterys jau verda muilą ir rengiasi įkurti teminį muilo kelio kaimą. Apie pirmąsias muilo virimo nesėkmes ir  patirtį pasakoja bendruomenės pirmininkė Vaida Stanevičienė.

Ved. Rima Jakutytė.

„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, gruodžio 27 d., 06.05 val. per LRT RADIJĄ

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...