captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gimtoji žemė“: pamokanti šeimos ūkio kūrimo istorija

Anykščių rajono Žviliūnų kaime ūkininkaujantis Kęstutis Užkurėlis šiandien turi 900 ha modernų augalininkystės ūkį. Šalyje tokių stambių ūkių nėra daug, retas kuris taip įdomiai ir pamokančiai kūrėsi. Prieš du dešimtmečius Kęstutis buvo išvykęs į Prancūziją užsidirbti, o jo tėtis, susigrąžinęs 20 hektarų, ėmėsi kurti daržininkystės ūkį. Jame teko darbuotis ir Kęstučiui, bet jis greitai suprato, kad naudingiau ir lengviau bus auginti javus.

Pastaruoju metu Latvijoje daug diskutuojama apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams ribojimą. Nuo 2014 m oficialiai užsieniečiai, dažniausia švedai, norvegai, vokiečiai ir rusai, nupirko apie 340 000 ha žemės ūkio paskirties žemės ir miško. Manoma, kad 100 000 ha pirkta nelegaliai, prisidengiant fiktyviomis firmomis. Užsieniečiai už hektarą žemės Latvijoje moka nuo 500 iki 700 eurų ir neslepia, tikintys ateityje parduoti brangiau. Kokių priemonių imasi Latvijos politikai?

Vėsokas pavasaris turi įtakos ne tik augalininkystės ūkių šeimininkams, bet gėles bei daržovių daigus auginantiems ūkininkams. Rokiškio rajono Pandėlio kaime gyvenanti Rita Čižiūnienė jau 17 metų augina apie 100 rūšių įvairiausių gėlių ir pomidorų bei agurkų daigus. Visa veikla – prie namų esančiuose dviejuose  šiltnamiuose, kuriuose dabar naktimis reikia šildyti, augalus grūdinti ir pratinti prie vėsesnių orų. Kuo ypatingas šis pavasaris gėlių šiltnamiuose augintojams?

Ved. Arvydas Urba.

„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, balandžio 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close