captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Radijo paskaitos“: Rusijos menas ir 1917 m. Spalio perversmas

Šiemet sueina 100  metų nuo Rusiją ir visą pasaulį sukrėtusio Spalio perversmo. Kokią įtaką šis įvykis turėjo Rusijos kultūrai, menui? Ar įmanoma kultūros lauką padalinti geometriniais segmentais į baltas ir juodas zonas, kaip tai esame įpratę daryti vertindami apibrėžtus istorijos laikotarpius? „Jei tai lengvai galima padaryti politinėje, ideologinėje plotmėje, tai tikrai negali atlikti meno areale“, – teigia menotyrininkė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.
Rusų modernizmo pradininko Vasilijaus Kandinskio darbas „Geltona<br> raudona<br> mėlyna“.
Rusų modernizmo pradininko Vasilijaus Kandinskio darbas „Geltona
raudona
mėlyna“.

20 a. pradžioje susiformavusios rusų avanagardinio meno srovės paliko ryškų pėdsaką ne tik Rusijos, bet ir viso pasaulio kultūros istorijoje.  Vladimiras Tatlinas, Vasilijus Kandinskis ir Kazimiras Malevičius, Olga Rozanova, Liubov Popova – tai tik kelios rusų modernistų pavardės, iki šiol keliančios pasaulio kolekcininkų, meno mylėtojų, muziejų, galerijų susidomėjimą. O Sergejaus Ščiukino, Ivano Morozovo, Georgo Costakio sukauptos rusų avanagardo kolekcijos sudaro garsiausių Maskvos, Sankt Peterburgo muziejų kolekcijas. Deja, ne viesiems iš čia paminėtųjų atiteko derama šlovė pačioje jų tėvynėje, Rusijoje. Daugelio jų likimus vienaip ar kitaip lėmė 1917 m. Spalio perversmas.

Plačiau apie visa tai  sužinosite paklausę menotyrininkės dr. Ramutė Rachlevičiūtės paskaitos.

Red. Gailutė Jankauskienė.

„Radijo paskaitos“ – balandžio 25 d., antradienį, 14.05 val. LRT KLASIKOS programoje.                  

Laida kartojama balandžio 26 d., trečiadienį, 00.00 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close