captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Literatūros akiračiai“: istorinė kultūra ir literatūra

„Basanavičiaus reiks ne stovylos, o gyvo asmens“, – sako istorikas Aurimas Švedas.
Istorikas Aurimas Švedas.
Istorikas Aurimas Švedas.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie istorinės prozos pakilimą, augantį skaitytojų susidomėjimą ja. Įvairiais būdais į praeitį nukeliančios Kristinos Sabaliauskaitės ir Andriaus Tapino knygos yra vienos perkamiausių, o lietuvių istorinę atmintį ir tapatybę analizuojančios Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Alvydo Šlepiko ar Rūtos Vanagaitės knygos sukelia audringas diskusijas visuomenėje.

Tai koks yra istorijos ir literatūros santykis, kaip reikėtų skaityti tokią literatūrą, ko iš jos tikėtis?

Apie ką pasakoja mūsų rašytojai, kokias idėjas jie siūlo, kokios istorinės figūros ir įvykiai nepelnytai nustumti į paraštę? Ką apie mūsų istorinę vaizduotę sako faktas, kad džiūgaujame atradę Vasario 16-osios aktą ir laužome ietis dėl Jono Basanavičiaus paminklo, tačiau neturime nei padorios tautos patriarcho biografijos, nei reikšminio romano ar kino filmo? Kokias idėjas rašytojai siūlo mūsų istorijos permąstymui? Kokios istorinės figūros ar įvykiai laukia naujų interpretacijų?

Apie tai laidoje kalbėsimės su istoriku Aurimu Švedu.

Ved. Rimantas Kmita.

„Literatūros akiračiai“ – balandžio 9 d., sekmadienį, 16.03 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama balandžio 10 d., pirmadienį, 01.05 val. ir balandžio 11 d., antradienį, 16.05 val.

https://www.facebook.com/LiteraturosAkiraciai

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...