captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: kodėl mažai domimės povandeniniu paveldu?

„Po vandeniu skirtingą laiką išbuvęs paveldas galėtų būti turizmo industrijos dalis, kuria pas mus visiškai nesinaudojama. Nors įvairios tarptautinės organizacijos, tarp jų ir UNESCO, siekia, kad povandeninis turtas būtų kuo labiau matomas, atrodo, jog jis nuo visuomenės saugomas“, – yra minėjęs akademikas profesorius Vladas Žulkus, vienas iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto įkūrėjų.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto nuotr.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto nuotr.

„Lietuviškas kinas užima ne stipriąsias pozicijas kino teatrų repertuare. Todėl norime atviresnės ir aštresnės diskusijos su filmų kūrėjais, platintojais ir rodytojais, kaip sudaryti geresnes sąlygas, kad, valstybei, mokesčių mokėtojams, investuojant į kūrybos procesą, tie sukurti filmai būtų plačiai pasiekiami Lietuvos auditorijai“, – sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas, viena svarbiausių problemų laikantis nacionalinio kino prieinamumą.

Kultūros savaitraščių apžvalga.

„Spektaklis apie mūsų socialiniame gyvenime dėvimas kaukes, po kuriomis slepiame tikrąjį savo ego, ir tas ego yra linkęs keroti. Kai važiuojame į Vilnių, jaučiame, kad laukia rimtas darbas, nes publika „išgręžia“ savo rimta analize“, – sako sostinėje spektaklį „Nekrozė“ rodysiančio uostamiesčio „Apeirono“ teatro įkūrėjos Greta Kazlauskaitė ir Eglė Kazickaitė.

„Po vandeniu skirtingą laiką išbuvęs paveldas galėtų būti turizmo industrijos dalis, kuria pas mus visiškai nesinaudojama. Nors įvairios tarptautinės organizacijos, tarp jų ir UNESCO, siekia, kad povandeninis turtas būtų kuo labiau matomas, atrodo, jog jis nuo visuomenės saugomas“, – yra minėjęs akademikas profesorius Vladas Žulkus, vienas iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto įkūrėjų. Anot jo, Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra daugybė įvairiausių objektų: pradedant 10 tūkst. metų amžiaus povandeniniu mišku ties Juodkrante, užlietomis bažnyčios bei gyvenvietės liekanomis prie Šventosios, baigiant dešimtimis įvairaus laikotarpio laivų. Apie povandeninę ir požeminę archeologiją Mažojoje Lietuvoje pokalbis studijoje su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, mininčio veiklos 25-metį, mokslininkais doc. dr. Gintautu Zabiela ir akademiku profesoriumi Vladu Žulkum.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Ryto allegro“ sausio 20 d., penktadienį, nuo 08.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

https://www.facebook.com/Ryto-allegro-802923229818732/  

 

 

 


 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close