captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: ko laukti iš Lietuvių kalbos kultūros metų?

Kaip nuo 1990 metų kovo 11 dienos, kai lietuvių kalbai buvo grąžintas valstybinės kalbos statusas, pasikeitė mūsų požiūris į sakytinę ir rašytinę kalbą, bendrinės kalbos vartoseną? Ar LR Seimo paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metai sustiprins bendrinės kalbos būvį skaitmeniniame amžiuje ir globalizacijos sąlygomis?
DELFI nuotr.
DELFI nuotr.

„Klaipėdos kraštas labai savitas, įdomus, jo muzikiniu gyvenimu domiuosi jau kelis dešimtmečius. Pastaruoju metu sutelkiau dėmesį ties Klaipėdos Liaudies opera, bet vengdama įspūdžio, kad muzikologė Daiva Kšanienė rašo apie savo vyrą Kazį Kšaną, kuris  dvidešimt metų dirbo Klaipėdos liaudies operoje, pasinaudojau kitų muzikologų, žmonių įspūdžiais“, – sako naujos knygos autorė profesorė Daiva Kšanienė.

Kultūros savaitraščių apžvalga.

„Mūsų vaidmuo rūpintis, kad nepražūtų atmintis apie Dzūkijos krašto švietėją Motiejų Gustaitį. Todėl vedame edukacines pamokas, pasakojame apie jį vaikams. Lazdijų gimnazija pavadinta M. Gustaičio vardu, yra toks susitarimas, kad kiekvienas mokinys bent kartą per metus čia turi apsilankyti“, – pasakoja Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Pledienė.

„Kalba yra neatsiejama nuo tų, kurie ją vartoja. Ji labai greitai išduoda, kas esi, koks esi, kuo gyveni. Mes maitiname kalbą savo gyvastimi, savo minčių skaistumu ir nedorybėmis, mes jai klojame šilkinius patalus, bet ir leidžiame šlaistytis pakiemiais“, – viename interviu yra sakiusi dr. Rita Miliūnaitė. Kovoję už Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kovojome ir už savo kalbą. LR Konstitucijos 14 straipsnis teigia: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Kaip nuo 1990 metų kovo 11 dienos, kai lietuvių kalbai buvo grąžintas valstybinės kalbos statusas, pasikeitė mūsų požiūris į sakytinę ir rašytinę kalbą, bendrinės kalbos vartoseną? Kokie pastebimi kalbiniai įpročiai ir pokyčiai viešajame gyvenime? Ar galimi kokie nors kompromisai dėl kalbos? Ar galima kalbą palikti savireguliacijai? Ar valstybinė kalba yra vien valstybės ar kalbininkų rūpestis? Ar LR Seimo paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metai sustiprins bendrinės kalbos būvį skaitmeniniame amžiuje ir globalizacijos sąlygomis? Pokalbis studijoje su Lietuvių kalbos instituto direktore dr. Jolanta Zabarskaite, Bendrinės kalbos tyrimų centro Bendrinės kalbos normų grupės vadove dr. Rita Miliūnaite, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke dr. Daiva Vaišniene, Lietuvių kalbos draugijos pirmininku Vilniaus universiteto profesoriumi, akademiku dr. Bonifacu Stundžia.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Ryto allegro“ sausio 13 d., penktadienį, nuo 8.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

https://www.facebook.com/Ryto-allegro-802923229818732/?fref=ts

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...