captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: poetė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė

Ką tik pasibaigusiame Barselonos teatro festivalyje „Mostra de Teatre de Barcelona“ jaunojo režisieriaus Romeo Urbano režisuotas darbas „Raudoni batraiščiai“ pagal to paties pavadinimo dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę pelnė geriausio spektaklio, geriausios aktorės ir geriausio aktoriaus prizus. „Esu labai laiminga, kad kūrinys toliau gyvena savo gyvenimą ir yra vertinamas teatro kritikų“, – džiaugiasi dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.
Poetė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Agnės Jo nuotr.
Poetė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Agnės Jo nuotr.

„Ši knyga truputį skiriasi nuo pirmųjų dviejų, nuo „Kito pasaulio“ ir „Privačios teritorijos“. Anksčiau mano tekstai buvo, sakykime, iš natūros, iš patirties, iš atminties, bet jie fiksavo tam tikrą autoriaus padėtį laike ir erdvėje. Tuo tarpu čia aš kartais klausiu savęs, o kas būtų atsitikę, jeigu..? Ir va tas „jeigu“ staiga tampa įdomus“, – svarsto rašytojas Rolandas Rastauskas, kurio knyga „Trečias tomas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų kategorijoje.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Daugelio tikėjimų, susijusių su mitologine pasaulėžiūra, struktūra yra draudimų arba perspėjimų struktūra. Didaktika, pamokymai per neigiamus pavyzdžius. Tai yra daug paveikiau. Šiuolaikinis folkloras taip pat dažniausiai perspėja, todėl apeliuoja į neigiamų emocijų lauką“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė Radvilė Racėnaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie šiuolaikinį folklorą.

Ką tik pasibaigusiame Barselonos teatro festivalyje „Mostra de Teatre de Barcelona“ jaunojo režisieriaus Romeo Urbano režisuotas darbas „Raudoni batraiščiai“ pagal to paties pavadinimo dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę pelnė geriausio spektaklio, geriausios aktorės ir geriausio aktoriaus prizus. Pavasarį Madride spektaklio premjerą stebėjusi dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė nustebo, kad ispanams aktualios tos pačios problemos kaip ir lietuviams: „Tuo metu atrodė, kad pjesę kūriau labai specifiniam lietuviškam kontekstui. Tačiau panašu, kad tos pačios tautos žaizdos būdingos ir kitoms šalims. Ispanų auditorija emocionalesnė nei lietuvių: dauguma jų iš spektaklio išėjo pilnomis ašarų akimis. Esu labai laiminga, kad kūrinys toliau gyvena savo gyvenimą ir yra vertinamas teatro kritikų“, – džiaugiasi dramaturgė. Ar Lietuvoje užtenka socialinio teatro? Kaip meno kalba kalbėti apie tai, apie ką nedrįstama kalbėti? Apie tai – pokalbyje su Gabriele Labanauskaite.

Ved. Birutė Rutkauskaitė.

„Ryto allegro“ gruodžio 14 d., trečiadienį, nuo 08.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

https://www.facebook.com/Ryto-allegro-802923229818732

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...