captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Radijo dokumentika. Molėtų štetlas: žydų klestėjimo laikai, skaudžios praeities atgarsiai ir susitaikymas

Nuo rugsėjo 25 d. LRT RADIJAS pradeda dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą.
Molėtiškė Aldona puikiai prisimena laikus<br> kai miestelyje gyveno žydai<br> labai gerai prisimena ir dieną<br> kai jie buvo vedami į mirtį. Vitos Ličytės nuotr..
Molėtiškė Aldona puikiai prisimena laikus
kai miestelyje gyveno žydai
labai gerai prisimena ir dieną
kai jie buvo vedami į mirtį. Vitos Ličytės nuotr..

Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai pasakoja, kad žydai lietuviams suteikė darbo vietų, išmokė juos įvairių amatų. Daugelio prisiminimuose išlikęs vieno įtakingiausio prieškario Molėtų žydų asmenų – gydytojo Perkaus paveikslas, kurio net vietiniai baltaraiščiai nedrįso patys nužudyti.  

Molėtuose 1941 metų rugpjūčio 29-ąją per dieną buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Prieš kelias savaites, rugpjūčio 29 dieną, žmonės iš visos Lietuvos rinkosi į Molėtus, į atminimo maršą pagerbti prieš 75 metus nužudytų 2000 miestelio žydų. Daugelis dalyvių teigia, kad po eisenos įvyko lūžis. Daugeliui vietinių gyventojas tik dėl šio renginio sužinojo apie tragedijos mastą ir miestelio praeitį. Vis dėlto ši tema miestelyje dar ne vienam išlieka tabu, o viena pašnekovė nenorėjo pasakyti savo vardo dėl 75-erius metus persekiojančios baimės.

Apie Molėtų praeitį ir dabartį šį sekmadienį „Radijo dokumentikoje“ 11.05 val.

Pasakojimas kartojamas „Ryto garsuose“ antradienį 09.30 val.

Autorė Vita Ličytė.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...