captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ryto allegro“: apie miesto erdves ir paminklinimą

„Lietuva, išsivadavusi iš Sovietų Sąjungos nelaisvės, skubiai nuvertė paminklus ir skulptūras, susijusius su socializmo-komunizmo ideologija. Po to lygiai taip pat skubiai buvo imtasi ne tik atstatyti daugumą okupacijos metais nugriautų tautinių paminklų bet ir pristatyti naujų, tačiau lygiai tokių pat senoviškų tiek turiniu, tiek forma. Neskaitant keleto sėkmingų, bet laikinų meninių projektų, viešojo meno šiuolaikėjimas didesnio pagreičio neįgavo“, – sako 11-osios Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė.  
T. Vinicko (DELFI) nuotr.
T. Vinicko (DELFI) nuotr.

„Menas kyla iš ilgesio ir liūdesio. Kančią žmogus turi iškentėt, tuo metu tiesiog nėra laiko užsiimti kūryba. Tačiau, praėjus kuriam laikui, jau po kančios, menas gali tapti tos būsenos atspindys“, – sako kompozitorius, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Faustas Latėnas.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Apsidžiaugiau, kai daugiau nei 4 milijonai jaunų britų per kelias dienas pasirašė peticiją dar kartą pasitikrinti, ar reikia skaldyti Europą. Tikiu, kad šis dramatiškas laikotarpis tėra tik skerco begalinėje laiko simfonijoje“, – komentare pastebi Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

„Lietuva, išsivadavusi iš Sovietų Sąjungos nelaisvės, skubiai nuvertė paminklus ir skulptūras, susijusius su socializmo-komunizmo ideologija. Po to lygiai taip pat skubiai buvo imtasi ne tik atstatyti daugumą okupacijos metais nugriautų tautinių paminklų bet ir pristatyti naujų, tačiau lygiai tokių pat senoviškų tiek turiniu, tiek forma. Tokiu būdu atidavus duoklę praeičiai (tarsi ištaisius istorijos klaidas), galima buvo tikėtis, kad mūsų viešosiose erdvėse įsivyraus šiuolaikiškesnis menas; kad jei atsiras naujų paminklų, jie bus konceptualesni, įtaigesni, o dar likę ideologiškai prieštaringi ar pasenusieji bus rekontekstualizuoti ir įgaus naujas prasmes. Neskaitant keleto sėkmingų bet laikinų meninių projektų, vienos-kitos abstrakčios skulptūros (kurių plačioji publika atvirai nekenčia) ir poros naujų modernesnių paminklų, viešojo meno šiuolaikėjimas didesnio pagreičio neįgavo, o ilgainiui, regis, visai išblėso. Išgyvename regresą“, – sako 11-osios Kauno bienalės kuratorė Paulina Pukytė. Pokalbis su menotyrininkėmis Rasa Antanavičiūte bei Laima Kreivyte studijoje. 

Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Ryto allegro“ liepos 12 d., antradienį, nuo 08.10 iki 10.00 val. per LRT KLASIKĄ.

https://www.facebook.com/Ryto-allegro-802923229818732/

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...