captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie pamirštas šventųjų skulptūrėles, jų vardus ir reikšmes

Senųjų dievdirbių drožtos skulptūrėlės daugeliui pažįstamos iš muziejų ekspozicijų, katalogų ir liaudies meno albumų puslapių. Tačiau liaudies skulptūra – tai ne tik estetinė kaimo žmonių sugebėjimų raiška, bet ir architektūrinio ansamblio dalis, turėjusi svarbią reikšmę asmens ir bendruomenės gyvenime, įprasminusi žmonių tikėjimą, įdvasinusi, sakralizavusi erdvę.

Jau peržengus XX amžiaus slenkstį keitėsi ekonominės sąlygos, žmonės kėlėsi į vienkiemius, mažėjo skulptūrėlių poreikis. Nors tradicija gyvavo, bet dievdirbiams užsakymų mažėjo. Kartu vis mažiau žmonių galėjo atsekti šventųjų prasmes, slopo ir tikėjimas jų stebuklinga galia. Šiandien pravartu pasitelkti ir specialistų tyrimus bei komentarus, jeigu norėtume prie savo namų ar kitoje svarbioje vietoje koplytėlėje apgyvendinti šventąjį.

Pokalbis su dr. etnologe Skaidre Urboniene, ką tik pasirodžiusios monografijos „Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX–XX a. I pusėje“ autore.

„Gyvoji istorija“ birželio 10 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama birželio 10 d. 20.20 val. ir birželio 11 d. 04.05 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...