captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gimtoji žemė“: kodėl stringa triušienos perdirbimas?

Vienas didžiausių šalyje triušių augintojas kelmiškis Tadas Dzvankus per metus užaugina iki 14 tūkst. baltapūkių gyvūnėlių. Jau 7-us metus juos augina pramoniniu būdu, o ūkyje įrengtoje skerdykloje per mėnesį leidžiama paskersti tik 600 triušių. Ūkininkas priestate norėtų įruošti ES reikalavimus atitinkantį mėsos išpjaustymo ir perdirbimo cechą, tačiau tam prieštarauja rajono valdininkai.
Vienas didžiausių šalyje triušių augintojas kelmiškis Tadas Dzvankus. ukininkopatarejas.lt nuotr.
Vienas didžiausių šalyje triušių augintojas kelmiškis Tadas Dzvankus. ukininkopatarejas.lt nuotr.

Didžiuliu traukos centru sostinėje pavasarį tampa prie Baltojo tilto esantis sakurų sodas. Jis skirtas Japonijos diplomato Chiunes Sugiharos, rezidavusio Kaune ir karo metais išgelbėjusio apie 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių, 100-osioms gimimo metinėms. Sakuros, kitaip dar vadinamos japoninėmis vyšniomis, yra labai reikšmingos japonų kultūroje, jomis gėrimasi per šventę hanami. Japonines vyšnias galime pamatyti ir VU botanikos sode. Apie sakurų išskirtinumą ir sodinimo galimybes pasakoja VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vedėja Regina Juodkaitė.

Ved. Regina Montvilienė.

„Gimtoji žemė“ – antradienį, gegužės 10 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...