captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie Latvijos lietuvių šnektas

Maždaug 4000 metų lietuvių ir latvių protėviai kalbėjo viena kalba ir tris kartus mažiau laiko (apie 1300 metų) kalba skirtingomis (bet giminiškomis ir artimiausiomis pasaulyje) kalbomis.
Kalbos tyrėjas habil. dr. Kazimieras Garšva. J. Vaiškūno nuotr.
Kalbos tyrėjas habil. dr. Kazimieras Garšva. J. Vaiškūno nuotr.

Pačios šiaurinės lietuvių kalbos šnektos dabar yra Latvijos respublikoje. Šioms tradicinėms šnektoms gyvuojant paskutines dienas, lieka apgailestauti, kad etninių žemių lietuviams nedaug pavyko suteikti reikalingos pagalbos ir išplėsti jų kalbos tyrinėjimus.

Paskutiniųjų gyvųjų baltų kalbų paribio ryšiai aptariami neseniai pasirodžiusioje Kazimiero Garšvos knygoje „Latvijos lietuvių šnektos“. Autorius netirtos tematikos knygą su pertraukomis rengė beveik 40 metų, nagrinėjo ir publikavo daug mokslinių straipsnių.

Apie lietuvių kalbos raidą ir išlikimą paribio teritorijoje – Latvijos lietuvių šnektas – ir kalbėsime šioje „Gyvosios istorijos“. Dalyvaus kalbos tyrėjas habil. dr. Kazimieras Garšva.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – gegužės 6 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama gegužės 6 d. 20.20 val. ir gegužės 7 d. 04.05 val.

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close