captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: kryžiaus karas Žemaitijoje

Vokiečių ordinas, skatinamas tikėjimo, kad karas – tinkama priemonė skleisti krikščionybei, plėsti prekybai ir politinei įtakai, kariavo šį šventą karą dėl to, kad išplėstų krikščionišką kultūrą ir sukurtų sau teritorinę valstybę.

Vokiečių ordinas, skatinamas tikėjimo, kad karas – tinkama priemonė skleisti krikščionybei, plėsti prekybai ir politinei įtakai, kariavo šį šventą karą dėl to, kad išplėstų krikščionišką kultūrą ir sukurtų sau teritorinę valstybę. Manydami, kad netikėliai, t. y. kito tikėjimo žmonės atmes bet kokį taikų kvietimą priimti išganymo misiją, jie buvo pasirengę panaudoti jėgą. Štai kodėl tikslas užkariauti Žemaitiją tapo pačiu svarbiausiu vokiečių ordino užsienio politikos tikslu. Ir kaip įvardija istorikai, šio tikslo įgyvendinimas truko daug metų – laikotarpį nuo 1309 iki 1410 metų galime pavadinti Kryžiaus karu Žemaitijoje. XIII a. nepatekus į taikių misijų laikotarpį, žemaičių krikšto klausimas XV a. jau tapo ne religine, bet politine problema, kurios sprendimui išeities ieškojo patys žemaičiai, pasitelkę didijį kunigaikštį Vytautą, jo galias ir išmintį.

Apie žemaičių kovas su Vokiečių ordinu, viduramžių gentinius santykius ir kaip tikėjimo dalykai buvo paversti politika ir kalbėsime jau ketvirtoje laidoje, skirtoje žemaičių krikšto jubiliejui, su istorikais prof. Alvydu Nikžentaičiu  ir prof. Rimvydu Petrausku.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – lapkričio 16 d., penktadienį, 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Laidų ciklą, skirtą žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, remia Kultūros paveldo departamentas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...