captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija": apie žirgus Vilniaus pilyse

Šįkart laidoje kalbėsime apie arklius ir žirgus ankstyvaisiais viduramžiais, remiantis archeologine medžiaga, kuri buvo aptikta ne kapinynuose, bet Vilniaus pilių teritorijose. Išskirsime iš archeologinės medžiagos žirgo amunicijos detales, kalbėsime apie žirgus žaislus ir žirgus... kaip žaliavą.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro darbuotojas<br> archeologas dr. Povilas Blaževičius.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro darbuotojas
archeologas dr. Povilas Blaževičius.

Mokslas sako, kad žmogus žirgą prisijaukino dar akmens amžiuje, prieš kokius 5000 metų. Prisijaukinusios žirgą, indoeuropietiškos tautos lengvai pasklido po Eurazijos platybes. Kovos vežimo išradimas sukūrė didžiąsias hetitų, Egipto, Tarpupio imperijas. Ankstyvaisiais viduramžiais Europoje sėkmingai pritaikius Rytuose naudotą balnakilpę, atsirado riterių luomas. Žirgas dalyvavo svarbiausiuose žmonijos civilizacijos raidos įvykiuose.

Ypatinga žirgo reikšmė ir mūsų tautos istorijoje. Archeologinių tyrinėjimų duomenys liudija, kad baltai tarp indoeuropietiškos kilmės tautų išsiskiria palaidojimų su žirgais kapinynų gausa.

Laidoje kalbės archeologas dr. Povilas Blaževičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro darbuotojas.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – balandžio 15 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama balandžio 15 d. 20.20 val. ir balandžio 16 d. 04.05 val.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close