captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: tautinių bendrijų paveldas – Lietuvos turtas

Kaip elgtis, kad etniniai dalykai netaptų politikos įrankiais ir ką dar galėtume nuveikti reprezentuodami tautinių bendrijų paveldą kaip bendrą Lietuvos turtą?

Lietuvos kultūros šaknys daugiatautės valstybės istorijoje jau nuo didžiųjų kunigaikščių laikų maitinamos lietuvių, rusėnų, žydų, totorių, vokiečių ir kitų etninių grupių religinio bei kultūrinio savitumo. Valstybiniu lygiu Lietuvoje garantuojama čia gyvenančių tautinių bendrijų teisinė apsauga, įgyvendinamos įvairios priemonės, padedančios integruotis į bendrus visuomenėje vykstančius procesus ir kartu sudaromos sąlygos tautinių mažumų kultūrai palaikyti bei išsaugoti jų savitumo elementus – religiją, kalbą, tradiciją ir materialųjį kultūros paveldą.

Laidoje papasakosime, kokias efektyvias priemones kuriant harmoningą visuomenę, neskaldant į savus ir svetimus, ieškant bendrų vardiklių jau atrado estai. Iš pirmų lūpų išgirsime, kaip naujai pradėta kurti tautinių bendrijų politika Lietuvoje. Sužinosime akademinės visuomenės atstovų vertinimus, kaip jie mato, kokias galimybes atveria tautinių bendrijų kultūros paveldo pažinimas, jo integravimas į kasdieninį visų gyvenimą.

Laidoje dalyvauja Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, VU Kultūrinių bendrijų studijų centro vadovas doc. Grigorijus Potašenko, VU Istorijos fakulteto kultūros istorijos programos studentės Violeta Radiš, Karolina Rukšėnaitė.

Ved. Inga Berulienė.

Laidų ciklą, skirtą tautinių mažumų paveldui, remia Tautinių mažumų departamentas.

„Gyvoji istorija“ – balandžio 8 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama balandžio 8 d. 20.20 val. ir balandžio 9 d. 04.05 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...