captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Dešimt balų“: kodėl moksleiviai nebenori mokytis fizikos, matematikos, chemijos?

Sėkmingoms daugelio mokslo sričių studijoms bei karjerai labiausiai reikės gamtos, gyvybės ir technologinių mokslų žinių. Beje, net ir tiems jaunuoliams, kurie pasirinks humanitarinių, socialinių mokslų ar menų studijų programas.

Pastaraisiais metais atsirado naujos, iki tol negirdėtos tarpdisciplininės studijų programos, pavyzdžiui, medicinos fizika, sveikatos informatika, kompiuterinė lingvistika, dailės terapija, muzikos terapija, kūrybinės industrijos ir kt. Ir tokių studijų programų, kurios apima ne vieną, o dviejų ar net kelių mokslo sričių šakas, tik daugės. 

Analitikai prognozuoja, jog per artimiausius 20 metų pasikeis apie 40 proc. visų šiandienių profesijų. Jos išnyks, atsiras naujos, negirdėtos.

Tiesa, ateities studijoms reikalingas disciplinas – fiziką, chemiją, IT, biologiją – A lygiu vyresnėse klasėse mokosi bei valstybinius brandos egzaminus laiko tik apie 8 proc. gimnazistų. Kodėl?  

Laidoje dalyvaus Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas prof. Giedrius Laukaitis. Telefonu kalbinsime Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytoją Saulių Žukauską.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų" kovo 3 d., ketvirtadienį, 16.05 val., kartojama 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...