captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žinių amžius“: brangus bilietas į kosmosą

„Žemė darosi nuobodi, o kosmosas žavi savo neatrasta erdve. Laikas skristi į kosmosą ir rūpintis žmonijos ateitimi. Ateitis – kosmose, ne Žemėje. Bilietas į kosmosą labai brangus, nors investicijos į jį turi didelę grįžtamąją grąžą“.
Iš kairės – kosmoso inžinieriai<br> konstruktoriai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas.
Iš kairės – kosmoso inžinieriai
konstruktoriai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas.

„Žemė darosi nuobodi, o kosmosas žavi savo neatrasta erdve. Laikas skristi į kosmosą ir rūpintis žmonijos ateitimi. Ateitis – kosmose, ne Žemėje. Bilietas į kosmosą labai brangus, nors investicijos į jį turi didelę grįžtamąją grąžą“,  – mintimis dalijasi iš stažuotės NASA organizacijos Ames tyrimo centre grįžę kosmoso inžinieriai, konstruktoriai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis.

Neilgai trukus į kosmosą bus iškeltas pirmasis lietuviškas nanopalydovas. Gali kilti klausimas, o kam to reikia? Palydovai iki vieno kilogramo – revoliucija kosmoso pramonėje, galimybė neturint didelių lėšų patekti į kosmosą. Paleidus palydovą, galima atlikti mokslinius, biologinius tyrimus, žemės stebėjimus ir pan. Mūsų protas dar iki galo negali suvokti, kokias galimybes palydovai suteikia eksperimentuoti kosmose. Būtent kosmose yra visi fundamentalūs atsakymai: kas mes, iš kur atėjome, kaip atsirado gyvybė Žemėje. Na, o paleidus pirmąjį lietuvišką palydovą į kosmosą, bus išbandytos naujos technologijos, įgyta patirties, išgarsintas Lietuvos vardas, nes pirmą kartą bus išbandyta naujų dalykų. Be to, valstybė, paleidusi palydovą į kosmosą, oficialiai pripažįstama kosmoso valstybe. Ar mums to reikia? Jaunimas sako – taip!

Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Žinių amžius“ trečiadienį, lapkričio 7 d., 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close