captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: Lietuvoje – paskutinė vasario dekada

Gamta pasiekė ribą, nuo kurios jau matyti žiemos galas. Jūs sakysite, kad jį jau matėte, ir net ne vieną kartą. Tačiau žiema dar neišeina, ji pasilieka teisę elgtis taip, kaip norinti. Kas ten ją žino, kada dar pabers sniego ar papūs šaltuką. Tik jai, matyt, jau nieko neišeis...

Negalime skųstis žiema – ji ką turėjo, ir dabar atidavė. Bent jau sniego keletą porcijų, kad vandens daugiau būtų... O iš tikro mes jau pamiršome, kaip atrodo tikra žiema. Ir jos režimas, kai šaltis užrunka iki kovo galo, dabar mums būtų baisus, daugeliui – bauginantis ir gręsiantis neišsprendžiamom kliūtimis.

Mes vis norime būti greitesni už laiką. Net už žiemą ir pavasarį. Štai ir dabar – suradę vieną kitą nedrąsiai pakilusį žibuoklės žiedelį staiga paskelbiame, kad visa Lietuva žibuoklėmis žydi, pamatę žvalgybon plasnojančią pempę patikime, kad jos jau visos suskrido, o iškritus sniegeliui dūsaujame, kad mus ir vėl užgriuvo žiema. Tas sniegelis, žinoma, nutirpo, kliustelėjęs naują taip lauktą vandens porciją, pempės pasimetė kažkur tarp grumstų ir kupstų. O žibuoklės kils kasdien, vis naujos.

Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Prieš 30 metų vasary jų  niekas nesitikėdavo ir nelaukė. Iki šiandien sugrįžo daugiau kaip 10 svetur žiemojusių paukščių rūšių. Nebūtinai jas visas matėme, nes kai kurios – ne visiems pažįstamos. Be to, stebėtojų Lietuvoje yra tikrai nedaug, nors – jei palyginsime netolimą praeitį, matysime labai džiugius pokyčius.

Geriausiu paukščių pasaulio stebėjimo pavyzdžiu yra mūsų kaimynai kitapus Baltijos suomiai ir švedai. Ypač suomiai. Bet koks retesnis paukštis čia surandamas ir per akimirką sutraukia dešimtis (ar šimtus) stebėjimo vamzdžiais apsiginklavusių žmonių. Gal todėl Suomijos paukščių faunos sąrašai yra visai kitokie – kur kas gausesni. Skeptikas, drybsantis ant sofos prieš televizorių, gali pasakyti, kad suomiai gyvena kur kas geriau, kad jie turi daugiau laiko. Jeigu jis pats atsikeltų nuo tos savo sofos ir keliautų į gamtą, visų pirma būtų daug sveikesnis, galėtų prisijungti prie kitų sveikai gyvenančių žmonių (nekalbu apie tuos, kurie be tikslo laksto po gamtą) ir atrastų pomėgį, kuris praskaidrintų gyvenimą. Reikia pavyzdžių? Prašau: Kuršių nerijoje gyvenantis Suomijos garbės konsulas Lietuvoje Krister Castren per porą dešimtmečių stebėjimų surado begalę Lietuvai naujų, retų, nematytų paukščių, apie juos parašė knygą.

Pavasarį visų paukščių giesmės gražios – tik savaip. Yra toks pavasario giesmininkas kurtinys. Jo vardas sako, kad šis paukštis yra kurčias, išeitų – jeigu kurčias, tai ir klausos neturintis. O be klausos – kaip tu išvingiuosi gražią giesmę? Tačiau kurtiniui kažkas išeina. Ir ne bet kas. Laidoje miškininkas, gamtininkas, gamtos fotografas Jonas Barzdėnas psakoja apiek urtinius, apie jų nepaprastas giesmes.

Ryte vieni pirmųjų prabunda prabunda krankliai. Krankliams šis metas – labai atsakingas. Vestuvės visada lemia visų metų sėkmę. Šie paukščiai be galo išradingi, labai pastabūs. Profesorius Tado Ivanauskas, auginęs ir stebėjęs kranklį Krumką, teigė, kad kranklys savo psichika yra galbūt  net aukščiau už papūgas.

Daug kas pavasarį kaltina kranklį dėl jo plėšraus būdo. Tačiau ne tik krankliai gali daryti žalą pavasario paukščiams, žvėreliams, bestuburiams. Didžiausia grėsmė – mes patys, kiekvieną pavasarį padegantys pievas ir taip bandantys paslėpti savo neūkiškumą. Jei pievos būtų pernai nušienautos, nuganytos – argi jos degtų? Laidoje kalbėsime apie tai. Taip pat apie inkilus, jų gaminimą, apie būdus, kuriais galime padėti gamtai.

Laidos autoriai Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – šeštadienį, vasario 20 d., 06.30 val. ir antradienį, vasario 23 d., 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...