captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie sentikių rašytinio paveldo išskirtinumą

Kalbų ir religinių tradicijų įvairovė, turtingas paveldas bei sudėtingi istoriniai likimai – visa tai yra neatskiriama dabartinės Lietuvos visuomenės dalis.
sentikiai.lt nuotr.
sentikiai.lt nuotr.

Pažindami įvairių tautinių bendrijų, gyvenančių Lietuvoje jau ne vieną šimtmetį, praeitį, lengviau galėtume orientuotis dabartyje bei numatyti ateitį. Rusų Lietuvoje istorija prasideda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, gausiai apgyvendintos rytų slavais bei turėjusios turtingas rusėnų žodinės kūrybos tradicijas, laikais. Vienas seniausių Vilniaus kvartalų tradiciškai vadinosi civitas ruthenica – rusėnų  miestas. Čia nuo XIV a. buvo statomos stačiatikių cerkvės. Rusų bendruomenė Lietuvoje pagal tikėjimo tradicijas yra stačiatikių ir sentikių religinės bendrijos. Masinė sentikių emigracija į Lietuvą iš Rusijos prasidėjo maždaug prieš tris šimtus metų. Gyvendami uždarai nuo Rusijos, sentikiai išsaugojo savo tikėjime ir kalboje nemažai archaiškų ypatybių .

Šįkart laidoje kalbėsime apie itin savitą ir mažai Lietuvoje žinomą rusų sentikių kultūrinį paveldą, rašytinio paveldo išskirtinumą.

Laidoje kalba Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento direktorė, dr. Nadežda Morozova, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – vasario 19 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama vasario 19 d. 20.20 val. ir vasario 20 d. 04.05 val.

Laidų ciklą, skirtą tautinių mažumų rašytiniam paveldui, remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...