captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: Lietuvoje jau vasario vidurys

Tokiu metu paptastai regime šėlstančią, šokčiojančią, bet dar tikrai nesitraukiančią žiemą. Dabar apie ją kalbame vis rečiau. Dar buvo šiokia tokia viltis, kad antroji mėnesio pusė padovanos sniego, šaltuko... Viltis išlieka, nes gamta darys taip, kaip jai atrodys geriausia.

Tokiu metu paptastai regime šėlstančią, šokčiojančią, bet dar tikrai nesitraukiančią žiemą. Dabar apie ją kalbame vis rečiau. Dar buvo šiokia tokia viltis, kad antroji mėnesio pusė padovanos sniego, šaltuko... Viltis išlieka, nes gamta darys taip, kaip jai atrodys geriausia.

Užgavėnes atšventėme be sniego ir ledo, neįvyko Sartų žirgų lenktynės, kurios tradiciškai rengiamos daugiau kaip 100 metų. Šeštadienį Molėtų rajone, Mindūnuose, Ežerų žvejybos muziejuje vyksta didelė tradicinė šventė.

Nors dar žiemos metas, kai kas jau nori sodinti medelius. Tačiau mes sakome, kad dabar laikas  genėti vaismedžius ir krūmus. Kol kas nereikia grėbti pernykščių lapų, nereikia draskyti žemės paviršiaus. Lapuose miega daug vabzdžių, jie – ne tik mūsų sodų kenkėjai.

Kalbame apie medžius ir Europos medžio rinkimus. Kol kas Lietuva tokiuose rinkimuose nedalyvavo, o štai estai savo medį išrinko. Apie tai laidoje pasakoja Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis.

Vasario vidury šiemet jau parskridę gervės, pempės, daug kur regėti varnėnai, girdėta giedanti lygutė, stebėti uldukai. Dabar kasdien galima tikėtis ir kitų paukščių.

Beje, ne tik paukščių. Saulėkaitoje skruzdėlynų viršuje jau kruta skruzdėlytės. Tarp nukritusių lapų – ropinė boružės. O ant aviečių, žolių stiebų – savo grobio laukia erkės. Jos nuo rudens nesimaitino, tad dabar ropoja ant augalų ir laukia – o gal pro šalį eis žvėris ar žmogus ir ji suspės užkibti už jų kailių ar rūbų. Tiems, kas miškuose turi sodybas, kas dažnai keliauja po miškus ir juose dirba, primename – dabar patys pasiskiepinkite nuo encefalito, labai pavojingos ligos, kurios sukėlėjus pernešioja erkės. Jos yra ir Laimo ligos sukėlėjų nešiotojos, tačiau kol kas nuo šios ligos skiepų nėra.

Lietuvos ornitologų draugija paskelbė apie naują iniciatyvą – Klubą 250. Į jį jungiasi visi paukščių stebėtojai, o apie klubo užmojus ir planus laidoje pasakoja Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus.

Neseniai paskelbta apie naujus retos rūšies – mažosios gulbės migracijos kelius. Pas mus ji nebūna gausi, neretai apsistoja kartu su kur kas stambesne rūšimi – gulbėmis giesmininkėmis. Prieš trisdešimt metų vis pasaulį nustebino žymaus britų mokslininko Peterio Scotto pranešimai apie mažąsiais gulbes, kurios žiemodavo Britų salose, o perėti skrisdavo į Rusijos tundras. Mokslininkas, daugelio knygų autorius ir puikus piešėjas, iliustratorius pastebėjo, kad kiekvienos gulbės geltonai juodas snapas turi unikalų piešinį – savotišką asmens dokumentą. Jį buvo galima stebėti iš tolo, paukščio nebaidant, negaudant ir nededant žiedų. Kai kuriuos tų paukščių Scottas aptiko ir Rusijos šiaurėje, žinoma, gavęs išimtinį leidimą ten lankytis. Šiandien jis to padaryti negalėtų dėl paprastos priežasties –  iš Rusijos perimviečių mažosios žąsys žiemoti į Britų salas nebeskrenda – jos kažkodėl pakeitė savo kelius ir migruoja į Graikiją, Indiją, Kiniją. Tą patvirtino siųstuvėliais paženklintų paukščių informacija, taip pat – ant kaklų uždėti ir iš toli perskitomi plastikiniai žiedai. Kol kas negalima paaiškinti, kas įvyko. Paukščiams pakeisti tokį savo įprotį ar evoliucijos suformuotą migracijos kelią yra ne taip paprasta. Jų negali paveikti žmonės, to negali daryti maža populiacijos dalis.

Laidos autoriai Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

„Gamta – visų namai“ – šeštadienį, vasario 13 d., 06.30 val. ir antradienį, vasario 16 d., 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close