captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: kodėl mokslininkai domisi Šiaurės tautelėmis?

Tolimosios Šiaurės kraštais ypač domisi didžiosios pasaulio valstybės, kurios ribojasi su Arktimi – Rusija, Kanada, Norvegija. Kartu su atšilimu gerėjančios laivybos sąlygos, naujų dujų, naftos išteklių paieškos ir gavyba – visa tai tampa ne tik smalsavimo, bet ir  išsamių tyrimų objektu, aiškinantis neišnaudotas galimybes.
Donato Brandišausko nuotr.
Donato Brandišausko nuotr.

Augantis susidomėjimas Šiaurės kraštais, intensyvėjanti šio krašto eksploatacija kelia vis daugiau naujų grėsmių  gamtiniam kraštovaizdžiui, nematerialaus vietinių gyventojų paveldo išsaugojimui. Kultūros antropologo doc. D. Brandišausko lauko tyrimų sritis – Sibiro tautelės, o tiksliau – Užbaikalės medžiotojų ir elnių augintojų tautelė evenkai oročėnai. Juos pažinti mokslininkas stengėsi ne iš knygų ar interneto, o gyvai. Kelias nueitas ilgas – nuo vaikiško domėjimosi indėnų kultūra iki mokslo studijų Jungtinėje Karalystėje, po to įgytas žinias pritaikant pusantrų metų gyvenant taigoje kartu su medžiotojais ir elnių augintojais.

Laidoje pokalbis su lietuvių mokslininku, kuris bando išsisaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria Šiaurės tautos ir kaip tai keičia jų, o gal ir viso pasaulio gyvenseną.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ sausio 29 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama sausio 29 d. 20.20 val. ir sausio 30 d. 04.05 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close