captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie lietuvišką kryždirbystę JAV

Svarbiausia liaudies skulptūros paskirtis buvo sakralinė. Per šventųjų atvaizdus siekta užsitikrinti kasdienio gyvenimo ir veiklos apsaugą. Tačiau kryždirbystė už Atlanto įgavo naują funkciją – ji simbolizavo Lietuvos laisvę, tapo lietuviškumo ženklu.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

2001 m. pasaulinio pripažinimo sulaukė dvasinis lietuvių tautos palikimas – gyvą tradiciją liudijančiu ir unikalia kultūrine raiška pasižyminčiu paveldo šedevru buvo pripažinta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika. Ši tradicija ypač buvusi gaji XIX a. pabaigoje–XX a. I pusėje. Svarbiausia liaudies skulptūros paskirtis buvo sakralinė – Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų globėjų skulptūrėlės pirmiausia tenkino kaimo žmonių religinius poreikius. Per šventųjų atvaizdus siekta užsitikrinti kasdienio gyvenimo ir veiklos apsaugą. Pasikeitus istorinėms aplinkybėms, sovietmečiu ši tradicija buvo gerokai prislopinta, bet visiškai neužgeso. Kaip rodo naujausi mokslininkų tyrimai, ši tradicija rado palankią dirvą išeivijoje – iš pradžių Vokietijoje, pabėgėlių arba vadinamosiose dipukų stovyklose, o paskui sėkmingai persikėlė už Atlanto. Esminis skirtumas, kad kryždirbystė čia įgavo naują funkciją – ne tiek religinę, kiek simbolizuojančią Lietuvos laisvę, tapo lietuviškumo ženklu.

Apie lietuviškos kryždirbystės puoselėjimą už Atlanto laidoje kalbėsimės su etnologe Skaidre Urboniene.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" – lapkričio 9 d. 16.03 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close