captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija": apie naujai atrastą regioną ir dingstančią jo kalbą

Mažoji Lietuva yra ypatingas regionas. Sparčiai nyksta šio krašto savitumo ženklai, mažai kas prisimena, kokia reikšminga buvo ši Lietuvos dalis kuriant lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istoriją.

Mažajai Lietuvai priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės, Tauragės, Klaipėdos rajono seniūnijos. Kita Mažosios Lietuvos dalis (Karaliaučiaus kraštas) šiuo metu priklauso Rusijai.

Tik 2003 m. oficialiai Mažoji Lietuva buvo pripažinta penktuoju etnografiniu regionu, pasakant, kad tai savita, unikali Lietuvos dalis su savo kalba, dainomis, papročiais. Daugybės lietuvininkų kaimų šiandien neliko, o ir tikrųjų gyventojų sumažėjo, galima sakyti, jog lietuvininkai yra ant išnykimo ribos. Iš buvusių 70 tūkst., mokėjusių lietuvininkų tarmę, beliko 106. Pasak tyrinėtojų, daugiausiai gali būti iki 150, jų amžius 70–94 m. Dar prieš trejus metus mokėjusių būrų tarmę buvo gerokai daugiau. Dabar, telikus tik kelioms autochtonų šeimoms, baigia išnykti kalbos mokslui labai įdomi senoji klaipėdiškių tarmė.

Apie naujai pripažintą Mažosios Lietuvos regioną, kalbinius ypatumus laidoje kalbės bendruomenės „Saugų artuma“ pirmininkas Vytautas Laurinavičius, Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė, Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio bibliotekos vyr. bibliografė-metodininkė Virginija Veiverienė.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija" sausio 15 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT RADIJĄ.

Kartojama sausio 15 d. 20.20 val. ir sausio 16 d. 04.05 val.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...