captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gamta – visų namai“: Lietuvoje žiemos metas, tačiau dar ne tikra žiema

Tikros žiemos dar teks palaukti. Tiesiog – gamta jai nėra subrendusi, ir nepanašu, kad kas nors pasikeistų.

Diena trunka septynias ir pusę valandos, ši tendencija išliks jau mažiau kaip 2 savaites. 18 šviesos minučių, kurios dar bus prarastos, nedaug ką reiškia. Kasmet gamtoje vyksta tokie patys pokyčiai, o mes juos atrandame lyg iš naujo. Dabar anksti prasideda prieblanda, tačiau tik vėlų vakarą galima pamatyti: ore šastelėjo šešėlis – be garso plastelėjo ir pradingo. Tai naminė pelėda, ji jau sugrįžo į savo pamiškę – čia peržiemos, o pavasariop jau tupės lizde ir perės.

Žiemą gyvūnams labai svarbu per trumpą dieną surasti pakankamai maisto. Todėl daugelis jų, aktyvių ir dieną, nevengia žoliauti, lesinėti ir ryto brėkšme, ir vakaro prieblandoje. Dabar patogiau gyventi naktį aktyviems žvėrims ir paukščiams.

Gamtoje atsigauna upeliai, ežerai. Ne taip sparčiai, kaip norėtume mes, bet tokia tendencija yra. Prie atgimstančių upelių tuoj turėtų pasirodyti vandeniniai strazdai, keleiviai iš šiaurės. Pirmieji jų Žemaitijoje buvo stebėti daugiau kaip prieš mėnesį.

Prieš keletą dienų aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nutraukė vilkų medžioklės sezoną daugelyje savivaldybių. Iki gruodžio pirmosios Lietuvoje jau buvo sumedžioti 42 vilkai iš leisto 60-ies limito. Didžioji jų dalis, kaip medžiotojai sako, „visoje Lietuvoje“, kiti – savivadybėse, kur žala buvo didžiausia ir kur kiekvienai jų padalinta po tam tikrą žvėrių skaičių. Dabar liko 18-os vilkų limitas, kuris tenka 8-ioms šalies savivaldybėms, kad jos turėtų galimybę atsiskaityti su žalą naminiams gyvūnams dariusiais pilkaisiais.

Jeigu iki gruodžio galo jos nesumedžios tų 18-os vilkų, likutis bus leistas sumedžioti vėl visos Lietuvos medžiotojams. Taigi, tokia šio sezono medžioklės tvarka...

Iš visos Lietuvos žmonės skambina, rašo, klausia: ką daryti, nes bebrai nugraužė pasodintus medelius pačiam miestelio centre, mieste, sode „nukirto“ obelis. Būtų tai medžioklės plotai – viskas būtų paprasta. Tačiau gal gyvenamos teritorijos bebrams yra lyg rezervatai... Ar tikrai taip? Kaip elgtis tokiais atvejais, laidoje pasakos gamtininkas Laimutis Budrys.

Rudens ir žiemos riboje visada prisimenam žvyrę, arba baltąjį teterviną. Šis vištinių būrio paukštis buvo įprastas visą poledynmetį, prisitaikymą prie cikliškai kintančių gamtinių sąlygų rodė jo gebėjimas kiekvieną rudenį rudai pilką kanapėtą apdarą pakeisti į baltą. Naikinant, kasant aukštapelkes, kintant klimatui, jau prieš 100 metų žvyrės pasitraukė iš Lietuvos. Laidos rengėjai klausia: o gal kas nors atsimena jas, gal yra regėjęs, girdėjęs. Gal apie tai gali parašyti?

Laidos autoriai – Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas.

Klausykitės gruodžio 5 d., šeštadienį,  06.30 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama antradieniais 20.20 val. ir trečiadienais 04.05 val.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...