captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kultūros savaitė“: apie islamą ir su juo susijusias baimes

„Didžioji dalis Europoje gyvenančių musulmonų yra europiečiai – čia užaugę, turintys Europos šalių pilietybę ir mokantys kalbą. Dėl to kalbėti tik apie integraciją nebeaktualu. Turėtume kalbėti apie socialinius lūžius, nelygybę ar atskirtį – tai, kas dalį žmonių stumia į paraštes ir kartais sukelia priešiškas jų reakcijas“, – sako religijotyrininkas prof. Egdūnas Račius.
Religijotyrininkas Egdūnas Račius. Š.Mažeikos (DELFI) nuotr.
Religijotyrininkas Egdūnas Račius. Š.Mažeikos (DELFI) nuotr.

„Šiandien reikalavimai baletui yra labai dideli – vien klasikoje užsidaryti negalima, trupė turi būti visapusiška. Jei žmogus nori jaustis laisvai pasaulyje, jis turi kalbėti bent keliomis kalbomis, taip ir šokėjas, jo kūnas turi sugebėti išreikšti įvairias šokio kalbas“, – sako LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras.

„Lietuvių organizuojami popamokiniai būreliai sukoncentruoti į folklorą, amatus, kaimo tradicijas. Labai sunku surasti ką nors modernaus. Tai tam tikras savigynos nuo dominuojančios lenkų kultūros būdas“, – pastebi Seinuose veikiančio kultūrinio centro „Pogranicze“ („Pasienis“) darbuotojas Michalas Moniuszko. Tęsiame pasakojimų ciklą apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę.

„Labiausiai mėgstu prisiminti tuos spektaklius, kuriuose dirbau su mažiausia įtampa, o tai visų pirma lemia režisieriaus pasitikėjimas – jei pataikai į jo matymą, supratimą, viskas būna gerai“, –  sako jubiliejinę gyvenimo sukaktį mininti scenografė, kostiumų dailininkė, grafikė Aleksandra Jacovskytė.

„Nacionalinio muziejaus uždarumas – vieša paslaptis. Viešai pasakoma, kad tokia yra muziejaus politika. Ir koks tokios „politikos“ rezultatas? Ogi toks, kad užuot bendromis pastangomis parengę pritrenkiančią pasaulinio lygio menininko parodą, turime vieną blogą ir vieną labai gerą parodą su vidinių rietenų pėdsaku“, – konstatuoja menotyrininkė Agnė Narušytė, savo komentare apžvelgianti dvi XIX a. fotografo Juozapo Čechavičiaus parodas Vilniuje.

„Pamažu suradau tą kryptį, kuria kalbu apie man labai svarbius egzistencijos, būties klausimus, kuo toliau norisi apie juos kalbėt paprastesniais žodžiais“, – sako rašytojas Donaldas Kajokas, kurio poezijos knyga „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.

„Klaidingai musulmonus matome per vieną „kurpalių“, tarkim, jeigu žmogus musulmonas, jis nevartos alkoholio, nebus homoseksualus, pasninkaus ir melsis. Bet kiekviena visuomenė yra fragmentuota, o tokie stereotipai, nepagrįsti lūkesčiai iššaukia nusivylimus, traumines patirtis“, – sako religijotyrininkas Egdūnas Račius. Laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi pasiaiškinsime svarbius su islamu susijusius klausimus, baimes, kartais stereotipais ar manipuliacijomis apipintus teiginius. 

Ved. Gailutė Jankauskienė.

„Kultūros savaitė“ –  lapkričio 28 d., šeštadienį, nuo 09.05 iki 11.00 val. per LRT RADIJĄ.

Laida kartojama lapkričio 29 d. 00.05 val.

http://www.facebook.com/#!/pages/Kult%C5%ABros-savait%C4%97/231824880244882

 

 

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close