captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Iš radijo aukso fondo“: rašytoja Alė Rūta

„Aš savo ilgesiu prikelsiu vėl tave širdy ir pelenus įpūsiu“, – rašė pokario metais išeivijos rašytoja Alė Rūta (Elena Arbienė-Arbačiauskienė). Ilgesys ir meilė Alei Rūtai tapo didžiuliu pasiryžimu prikelti prarastą Tėvynę, aprašyti jos žmones bei istoriją nuo Mindaugo ir Vytauto laikų iki 1941 metų tragiškų įvykių. Autorė yra prisipažinusi, jog jos knygos – tai „ilgesio ir nostalgijos upė, kuria aš plaukiau visada į Lietuvą. Tai mane palaikė“.
Išeivijos rašytoja Alė Rūta (Elena Arbienė-Arbačiauskienė).
Išeivijos rašytoja Alė Rūta (Elena Arbienė-Arbačiauskienė).

Lietuvoje iki Atgimimo nebuvo išleistas nė vienas Alės Rūtos kūrinys. Rašytoja vadinta socializmo priešininke, Lietuvos vaduotoja, beje, teisingai – ji tokia ir buvo. Tik 1992 m. Lietuvoje buvo išleista jos knyga, kurioje išspausdinti trys romanai: „Trumpa diena“, „Motinos rankos“ ir „Kelias į kairę“. Pradėjusi savo kūrybinį kelią eilėraščių rinkiniu „Be Tavęs“, Alė Rūta, sulaukusi brandos, vėl grįžo prie lyrikos. Tačiau eilėraščių knyga „Tyloj kalbėsi“, išleista 2002 m., persmelkta netekties skausmo, nes skirta anksti žuvusiam sūnui Arimantui.

Alė Rūta yra pastebėjusi, kad rašytojo kelias toli nuo gimtinės nėra nei lygus, nei lengvas, ypač jis akmenuotas rašytojoms. Apie visa tai girdėsime „Literatūros akiračių“ laidoje iš ciklo „Egzodo rašytojai. Alė Rūta“, įrašytoje 1997 m.

Laidos redaktorė Vida Mikšytė. Garso režisierė Sonata Jadevičienė.

„Iš radijo aukso fondo“ lapkričio 16 d., pirmadienį, 14.05 val. LRT KLASIKOS programoje.

Kartojama lapkričio 21 d. 04.20 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...