captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: Vilnius – lietuvių tautinio atgimimo miestas

Apžvelgsime, kas būtent padėjo pamatus lietuvių tautinio formavimosi atskleidimui – su kokiomis asmenybėmis tai susiję, kur ir kokiomis aplinkybėmis jos veikė, kokie atminties ženklai išlikę miesto audinyje, kaip tai yra šiandien reflektuojama.
Vilnius<br> 1918 m.
Vilnius
1918 m.

Vilnius pripažįstamas kaip daugiaetninis, daugiakalbis ir įvairių kultūrų raiškos ir dialogo miestas. Vis dėlto tik keturioms etninėms grupėms – lietuviams, baltarusiams, lenkams ir žydams – Vilnius turi ypatingą reikšmę, kaip kultūrinių pasiekimų ir istorinių aspiracijų vieta, kaip modernios tautinės tapatybės formavimosi židinys.  XIX a. pradžioje Vilniuje subrendo tautinis atgimimas, o XX a. pradžioje prasidėjęs masinis lietuvių sąjūdis taip pat susijęs su šiuo miestu. XX a. Vilniuje du kartus – 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. – buvo skelbiama apie tautinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Todėl Vilnius yra Lietuvos valstybės ženklas, politinės laisvės ir valstybingumo simbolis.

Laidoje apžvelgsime, kas būtent padėjo pamatus lietuvių tautinio formavimosi atskleidimui – su kokiomis asmenybėmis tai susiję, kur ir kokiomis aplinkybėmis jos veikė, kokie atminties ženklai išlikę miesto audinyje, kaip tai yra šiandien reflektuojama. Pasivaikščiojimas po sostinę, stabtelint prie vieno ar kito paminklo, statinio, memorialinės lentos kartu su profesionalia gide Laima Mačiulyte iš „Kivedos“ turizmo agentūros.

Ved. Inga Berulienė.

„Gyvoji istorija“ – spalio 16 d., penktadienį, 16.05 ir 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Laidų ciklą „Paveldėkime ateitį“ remia Kultūros paveldo departamentas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...